T. Jonušauskas. Kaip finansuotojai vertina klimato kaitos rizikas verslui?
Kam to reikėjo? Nes vien Lietuvoje verslui kasmet paskoliname šimtus milijonų eurų. Mums svarbu, kaip kiekviena įmonė grąžins paskolą – koks bus verslo pinigų srautas ateityje.
Akivaizdu, kad aplinkosauga, socialinis ir valdymo (ESG) tvarumas pinigų srautui darys vis didesnę įtaką. Kaip verslai prisitaikys prie klimato kaitos ir padės ją mažinti, įgyvendins naujus įstatymų reikalavimus, plėtros partnerystes, patenkins darbuotojų ir vartotojų lūkesčius – visa tai atsispindi ESG strategijose ir planuose, iš kurių galima matyti, kaip verslas supranta ir valdo rizikas.
Dauguma mūsų klientų sutinka, kad tvarumas daro ir darys įtaką verslui. Taigi, jų nebestebina tvarumo klausimynuose pateikti klausimai apie verslo valdymo struktūrą, CO2 emisijų matavimo sistemą ar darbuotojų darbo sąlygas.
Dialogas vyksta sklandžiai, nes, visų pirma, stengiamės aiškiai išdėstyti finansinio sektoriaus požiūrį į tvarumo pažangą. SEB analitikų komanda gyvai susitinka su verslų atstovais, lankosi įmonėse. Per pokalbius su klientais dalijamės patirtimi, duomenimis, įžvalgomis – plečiame verslo akiratį, atskleidžiame tendencijas, ilgalaikes perspektyvas. Gautą informaciją verslas gali palyginti su savo ateities vizijomis, iš naujo apsvarstyti strateginius prioritetus.
Kad žalios šviesos verslo ateityje būtų daugiau, SEB analitikų komanda išnagrinėjo ir įvertino pagrindines rizikas vieniems svarbiausių ekonomikos sektorių (energetikos, NT, krovininio kelių transporto, miškininkystės, statybos). Tai – ištisos ekosistemos, kuriose nuo stambiojo verslo ateities priklauso tūkstančiai smulkiojo ir vidutinio verslo veiklų.
Galimą riziką sugrupavome į pereinamojo laikotarpio (iki 10 metų trukmės) ir ilgojo laikotarpio (kurių įtaka po daugiau negu 10 metų bus stipresnė negu šiandien). Pereinamojo laikotarpio riziką sudaro reguliavimas, teisinė aplinka, technologijų aplinka ir reputacinė rinkos aplinka. Fone kaip ilgojo laikotarpio riziką matome klimato kaitos krizę, lemiančią nuokrypius nuo esamų klimato sąlygų, kurie vienaip ar kitaip veikia skirtingus sektorius.
Kad išvados apie rizikas būtų suprantamesnės, naudojame šviesoforo šviesų kodą. Žalia yra maža rizika, geltona – vidutinė rizika, raudona – didelė rizika. Iškart galima pridurti, kad trumpuoju laikotarpiu analizuotų sektorių įmonėms dažniausiai dega žalia arba geltona šviesa, įspėjanti apie tam tikras kliūtis kelyje. Didelės rizikos raudona šviesa užsidega kalbant apie ilgalaikes perspektyvas.
Kita vertus, išskyrėme rizikų mažinimo priemones. Pavyzdžiui, žaliųjų energijos išteklių ir technikos naudojimą, produkcijos diversifikaciją, atsparesnių javų kultūrų naudojimą, dėmesį drėkinimo sistemoms.
Kitas iš analizuotų sektorių pavyzdžių – krovininis kelių transportas. Klimato kaitos keliama fizinės žalos rizika šiam verslo sektoriui turės kur kas mažiau tiesioginės įtakos, palyginti su žemės ūkiu. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į pereinamojo laikotarpio iššūkius, pavyzdžiui, į kelių mokesčio atsiradimą Europoje arba nuo 2027 m. įvedamą „Euro 7“ standartą. Savo ruožtu vartotojai vežėjams siunčia vis daugiau signalų, kad jiems svarbus tiekimo grandinės CO2 pėdsakas.
Svarbu atsiminti, kad verslo pokyčiams tvarumo link reikia ilgalaikių pastangų. Mums rūpi, kaip įmonėms ir organizacijoms sekasi žengti tvarumo keliu.
Komentaro autorius – Tadas Jonušauskas, SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas
