V. Danielius. Mitai apie darbą valstybės valdomų įmonių valdybose
2009 m. VVĮ finansinė kapitalo grąža siekė vos 0,1%. O praėjusiais metais indėlis į valstybės biudžetą buvo rekordinis ir siekė 240 mln. Eur. Tai buvo kol kas didžiausia per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį VVĮ uždirbta grąža valstybei.
Profesionalios valdybos yra viena svarbiausių tokios pažangos detalių, nes būtent jos sprendžia esminius įmonės priežiūros klausimus. Pavyzdžiui, susijusius su įmonės valdymo struktūra: direktoriaus ir visos kitos vadovų komandos atrankomis.
Nors VVĮ progresas, pagrįstas profesionaliu valdybų darbu, – daugiau nei akivaizdus, vadovaudamas Valdymo koordinavimo centrui (VKC), kurio tikslas yra užtikrinti nuoseklų ir profesionalų VVĮ valdymą, iki šiol iš aplinkinių išgirstu nemažai apie valdybų darbą sklandančių mitų.
Tie mitai visai neatitinka šių dienų realybės. Būtent todėl ir noriu pasidalinti keletu iš jų ir nedelsdamas paneigti.
VVĮ valdyboje pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus turi būti ne mažiau nei pusė nepriklausomų narių, kurie atrenkami centralizuotai, specialiai tam skirtos komisijos. Na, o kita dalis yra parenkama paties akcininko. Tad tipinė VVĮ valdyba yra iš penkių narių: trys nepriklausomi, o du – akcininko paskirti atstovai. Siekiant skaidrumo, atrankoms į valdybas visais atvejais užtikrinamas viešumas: atvirai skelbiama atrankos eiga ir kandidatams keliami bendrieji, specialieji, nepriklausomumo ir kiti reikalavimai.
Tam, kad, atrenkant valdybos narius būtų užtikrintas kiek įmanoma didesnis objektyvumas, komisija, kuri vertina būsimų valdybos narių tinkamumą, būna sudaryta iš skirtingų institucijų atstovų. Nė viena iš institucijų nevaidina lemiamo vaidmens, sprendimai priimami daugumos nuomone.
Verta pažymėti, kad, atrenkant valdybos narius į VVĮ, detaliai aiškinamasi, ar nėra interesų konfliktų. Pavyzdžiui, ar potencialus kandidatas dirbdamas valdyboje negalėtų siekti naudos savo asmeninei, draugų ar giminių įmonei. Na, o tapus VVĮ valdybos nariais, per 30 dienų privaloma deklaruoti savo interesus.
VVĮ valdybų darbas taip stipriai pažengė į priekį, kad dabar jose dirba patyrę profesionalai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Darbui valdybose ieškoma asmenų, turinčių generalinio direktoriaus ar funkcinio padalinio vadovo patirties, taip pat tokių, kurie jau anksčiau yra buvę valdybos nariais.
Valdybos narių atrankoje egzistuoja kompetencijų matricos, t. y. kai, atrenkant nepriklausomus valdybų narius, akcininkas pateikia informaciją apie tai, kokių kompetencijų, jo manymu, reikės būsimoje valdyboje. Tad valdybos nariai atrenkami labai tikslingai – su konkrečiomis kompetencijomis, kurios gali apimti tokias sritis kaip finansai, rinkodara, žmogiškieji ištekliai ir pan.
Renkant valdybos narius skirtingais laikotarpiais, egzistuoja ir skirtingos, to meto poreikius geriausiai atitinkančios kompetencijų matricos. Pavyzdžiui, vienu metu įmonei gali labiau reikėti gamybinių kompetencijų, o kitu – susijusių su pardavimais.
VVĮ valdybų kadencijų trukmę, kaip ir pačios valdybos dydį, kiekviena įmonė apsibrėžia savo įstatuose, tačiau tipinė viena valdybos nario kadencija trunka 4 metus ir baigiasi patvirtinus finansinių ataskaitų rinkinį tos kadencijos pabaigos metais.
Gerosios valdysenos praktika sako, jog naujos valdybos kadencijoje turėtų būti bent jau vienas trečdalis valdybos narių iš anksčiau buvusios valdybos. Tad komisija, kuri vertina į tam tikros VVĮ valdybą pretenduojančius narius, atsižvelgia į tai, ar potencialus valdybos narys jau dirbo praėjusios kadencijos valdyboje.
Bet kokiu atveju, vienos VVĮ valdyboje negalima dirbti ilgiau nei 10 metų nepertraukiamai.
Tipinė VVĮ turi apie 14 valdybos susirinkimų per metus. T.y. maždaug po vieną mėnesinį susirinkimą, prie kurių papildomai prisideda ir tie, kurie skirti staiga iškilusiems ir neatidėliotiniems klausimams spręsti.
Na, o pastarųjų metų praktika rodo, kad ilgainiui valdybų įsitraukimo į VVĮ valdymą lūkestis netgi auga. Jau pasitaiko atvejų, kai tam tikros valdybos vidutiniškai turi ir po 20 ar daugiau posėdžių per metus.
Valdybos nariai valdybos posėdžiui per mėnesį paskiria bent vieną dieną ar pusdienį, bet dar svarbiau, kad be viso to, skiria bent jau vieną atskirą dieną tam, kad susipažintų su medžiaga, kuri skirta būsimam valdybos posėdžiui. Šis laikas gali ir padvigubėti ar patrigubėti, jeigu kyla papildomų klausimų tą posėdžio medžiagą studijuojant.
Komentaro autorius – Vidas Danielius, Valdymo koordinavimo centro (VKC) direktorius
