Šampaną šauti anksti, bet nusišypsoti verta
Praėjusią savaitę ECB sumažino bazines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Tai pirmas palūkanų normos pakeitimas po devynių mėnesių pertraukos ir pirmasis skolinimosi kainos mažinimas nuo 2019-ųjų.
Christine Lagarde, ECB vadovė, pažymėjo, kad tai yra „trečioji ciklo fazė“. Pirmoji, kai palūkanų normos buvo didinamos septynmyliais žingsniais, sumažino infliaciją euro zonoje per pusę, iki 5,6%. Antroji, kai palūkanų normos buvo laikomos 4% lygyje, ją sumažino dar apytiksliai per pusę, iki 2,9%.
Kaip ilgai truks ši fazė, kurios metu, reikia manyti, infliacija euro zonoje sugrįš iki 2%, nėra aišku, tačiau pats ECB prognozuoja, kad infliacija euro zonoje 2025 m. sieks 2,2%, o 2026 m. – 1,9%. Taip pat nėra aišku, kaip tiksliai atrodys palūkanų normų trajektorija žemyn.
„Palikime liepos sprendimą liepai“, – Gediminas Šimkus, Lietuvos banko vadovas, neskubėjo vertinti, ar ECB mažins palūkanų normas ir per kitą mėnesį numatytą posėdį. Nieko konkretaus jis nenorėjo sakyti ir apie tai, kas galėtų būti nuspręsta ir vėlesniais šių metų mėnesiais.
Palūkanų normos itin didelės infliacijos akivaizdoje augo rekordiškai sparčiai, šuoliuota ir po 0,75% į viršų. Tačiau žemyn bus leidžiamasi, regis, palengva – Lietuvos centrinio banko vadovas teigė „nematantis priežasčių“ palūkanas kirpti sparčiau nei po ketvirtį procentinio punkto.
„Tačiau paskutinė mylia bus duobėta, ir tai parodė gegužę pakilusi infliacija“, – sakė G. Šimkus.
Visa tai – geros naujienos. Kaip VŽ ne kartą rašė, palūkanų normos dažniausiai mažinamos labai staigiai, tačiau tik dėl to, kad ekonomika dėl išaugusios skolinimosi kainos, patiria vieno ar kito pobūdžio griūtį. Tai, kad jos mažinamos iš lėto, indikuoja, kad centriniam bankui sekasi siekti „minkšto nusileidimo“ – infliacijos suvaldymo be gilios ekonominės krizės.
Visgi, savi marškiniai arčiausiai kūno ir ECB sprendimų poveikis mums – nevienareikšmis.
Kaip pažymėjo Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė, euro zona yra nehomogeniška, o ECB turi vairuoti vadovaudamasis „vidutine temperatūra“. Todėl, nors Lietuvoje infliacija jau yra gerokai mažesnė, nei ECB tikslas, turime gyventi su palūkanų normomis, labiau tinkančiomis su infliacija sunkiau besidorojančiose didžiosiose Europos ekonomikose.
Tad gera naujiena ta, kad sulaukėme naujos ciklo fazės išsaugoję palyginti sveiką ekonomiką.
Kita gera naujiena – Skandinavijos ir Baltijos šalys, kaip pastebėjo G. Šimkus, išsiskiria tuo, kad dauguma būsto paskolų paimtos su kintamomis palūkanų normomis. Tad EURIBOR mažėjimas neišleistais pinigais vartotojų kišenėje virsta bene iš karto.
Pastarojo fakto blizgesį kiek temdo tai, kad lietuviai nėra linkę skolintis ir didelė dalis namų ūkių paskolų neturi, arba turi nedideles. Tokiu atveju, galbūt mažesnė skolinimosi kaina aktualesnė plėtros finansavimo ieškančiam verslui? Na, virš investicijų Lietuvoje juodu debesim kybo geopolitinė situacija, kuriai ECB politikos priemonės turi ribotą poveikį.
Be to, eksportuojantis verslas priklauso ir nuo nuotaikų eksporto rinkose. O čia optimizmo ne prūdai. ECB prognozėse visai euro zonai – 0,9% BVP augimas šiemet, 1,4% kitais metais ir 1,6% – 2026 m.
Lietuvai, kaip mažai atvirai ekonomikai, gausiai eksportuojančiai į ES, tai nėra itin džiugūs skaičiai.
VŽ nuomone, galime pasveikinti išgyvenusius griežčiausių skolinimosi sąlygų laikotarpį verslus. Kolektyviai pasirodėme neblogai, tad galbūt turime galimybę naujam ekonomikos augimo ciklui atsispirti nuo tvirtesnio pagrindo.
Visgi, spirtis į priekį sunku, kai ekonominė aplinka drungna ir nusėta geopolitinių kliūčių. Todėl pirma, tikėkimės, kad į Briuselį išsiuntėme tinkamus žmones, kurie padės užtikrinti, kad ne tik Europos karinis saugumas, bet ir Europos konkurencingumo didinimas ir ekonominis augimas išliks strategine kryptimi ES lygiu.
Antra, norėtųsi priminti, kad Lietuva, nors nekontroliuoja bazinių palūkanų normų, turi pakankamai svertų padėti nuo minėtojo pagrindo atsispirti tvirčiau. Tebekontroliuojame mokesčius ir valstybės išlaidas, ES lėšas.
Kaip bebūtų keista, viena iš ekonomikos skatinimo programų – krašto gynyba, kurianti įvairiausių naujų galimybių – nuo Vokietijos karių brigados atvykimo, naujų investicijų ar progų vietos daugiau ar mažiau inovatyviems verslams.
Tačiau tam turi būti skirtos lėšos. Operatyviai. Tuomet ir ekonomika bus sveikesnė, ir apginta ji bus geriau.
