D. Žakaitis. Macronas skatina, Scholzas stabdo, o ką nori daryti Lietuva?
Tik čia turime du skirtingus modelius, į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį ir priimti sprendimus – kuriuo modeliu nori sekti Lietuva? Labai energingai skatinti technologijų ekosistemą, kaip tai daro Prancūzija, ar rinktis nuosaikesnį modelį ir valstybei eiti iš paskos, kaip tą daro Vokietija?
Man atsakymas aiškus ir jis matosi iš rezultatų. Emmanuelio Macrono energija ir tvirtas tikėjimas technologijų sektoriumi akivaizdžiai duoda vaisių – Prancūzija dar 2022 m. aplenkė Vokietiją ir tapo antra geriausiai finansuojama technologijų ekosistema Europoje po JK. Net pačioje Vokietijoje girdisi balsų sekti prancūzišku keliu.
Kokios svarbos tai klausimas abiems šalims, parodo ir tai, kad pirmą kartą per 24 metus Vokietijoje su oficialiu vizitu šią savaitę apsilankęs Prancūzijos prezidentas technologijų ekosistemos aptarimo klausimus įtraukė aukštai darbotvarkėje.
Prancūzijos vyriausybė skyrė milijardus eurų technologijų sektoriaus skatinimui per tokia iniciatyvas kaip „La French Tech“, kuri 2022 metais pritraukė rekordinę 13,5 mlrd. Eur sumą. Vyriausybės priemonės apima mokesčių lengvatas startuoliams, finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei valstybės fondų investicijas į rizikos kapitalą. Prancūzijos vyriausybė taip pat investuoja į technologijų parkus ir inovacijų centrus, skatindama bendradarbiavimą tarp mokslinių tyrimų institucijų ir verslo.
Vokietijoje, priešingai, technologijų sektoriaus augimą dažniausiai finansuoja patys verslai. Pavyzdžiui, SAP – viena didžiausių Europos technologijų įmonių – investuoja į inovacijas ir mokslinius tyrimus be reikšmingos vyriausybės paramos.
Vokietijos verslas remiasi privačiu rizikos kapitalu ir stipria korporatyvine kultūra, kuri skatina ilgalaikį planavimą ir tvarią plėtrą. „Lidl“ savininkai investuoja daugiau nei 500 mln. Eur į dirbtinio intelekto projekto „Aleph Alpha“ kūrimą. Taip pat verta paminėti, kad tokios vokiečių įmonės kaip „Bosch“ ir „Siemens“ investuoja į technologijų startuolius ir skaitmenizacijos projektus, remiantis privačiomis investicijomis ir partnerystėmis.
Mes, kaip valstybė, šioje milžinų kovoje, žinoma, nedalyvaujame, tačiau privalome ją sekti ir pasimokyti iš jos. Rimti Europos politikos vyrai kovoja dėl technologijų pasaulio ir investicijų. O kokia yra mūsų valstybės vadovų vizija šiuo klausimu? Ar ir toliau šį sektorių laikysime savaime besivystančiu, augančiu ir nevertu pakovoti Europos lygyje?
Taip, Lietuva turi puikių pasaulinio lygio technologijų sektoriaus žaidėjų. Pavyzdžiui, „Vinted“ yra numeris vienas Prancūzijos rinkoje ir praktiškai jau laikomas vietiniu prekės ženklu. „Nord VPN“ yra žinomas ir populiarus visame pasaulyje. Šie vienaragiai buvo sukurti be valdžios pagalbos, vien savo pastangomis. Žinoma, kartais užtenka to, kad valdžia netrukdytų, bet kai Europoje konkurencija tokia didelė, gal laikas pakalbėti apie tai, kaip valdžia galėtų padėti auginti technologijų sektorių ir pritraukti talentus bei kapitalą į Lietuvą.
Skirtingi Prancūzijos ir Vokietijos pavyzdžiai rodo, kad be tvirto valdžios įsitraukimo ir paramos technologijų sektoriaus augimas gali būti ribotas. Mūsų visa startuolių ekosistema per dešimtmetį išaugo nuo 600 žmonių iki 18.000. Lietuvos startuolių pranašumas – nuo pirmosios dienos jie mąsto globaliai, nežiūri tik į vieną rinką, todėl galime užkariauti ir kitų valstybių rinkas. Tačiau to neužtenka – anksčiau ar vėliau atsiremsime į talentų trūkumą, dėl jų konkuruojame jei ne pasauliniame, tai bent jau Europos lygyje.
Kaip mes ketiname pritraukti investicijas ir talentus į technologijų sektorių? Kokia yra mūsų valstybės vadovų vizija šiais klausimais? Kurį kelią norime rinktis, Prancūzijos ar Vokietijos? Šie klausimai turėtų būti mūsų viešojo diskurso centre. Nes tik turint aiškią strategiją ir valdžios paramą, Lietuvos technologijų sektorius gali tapti dar stipresnis ir konkuruoti su didžiausiomis Europos rinkomis.
Komentaro autorius – Darius Žakaitis, „Tech Zity“ įkūrėjas.
