M. Sarapinas. Kaip praktiškai įveikti mitus apie robotizaciją
„Gartner“ atliktų studijų duomenimis, robotikos temos svarba per artimiausius 6 metus išaugs 10 kartų. Tačiau Lietuvoje robotizaciją iki šiol gaubia daug mitų ir baimių, trukdančių įmonių vadovams įžvelgti šios technologijos galimybes ir pasiekti naują efektyvumo lygį.
Vienas mitų yra tai, kad robotus verslininkai neretai supranta kaip autonomiškai veikiančius brangius įrenginius, nieko bendra neturinčius su jų darbu. O iš tiesų robotai – tai tiesiog programinė įranga, padedanti automatizuoti pasikartojančius darbus.
Jei kiekvienas įvertintume, kaip panaudojame savo darbo laiką, pastebėtume, kad kasdien atliekame nemažai paprastų užduočių, reikalaujančių susikaupimo, – paprastai tai informacijos paieška ir išvadų parengimas, duomenų perkėlimas iš vienų šaltinių į kitus, pasidalinimas jais su kolegomis, ataskaitų generavimas. Smarkiai nesuklysiu pasakydamas, kad kiekviename iš mūsų gyvena po robotą ir dabar – pats palankiausias metas jį išlaisvinti.
Kitas mitas susijęs su neva didele robotizavimo kaina. Iš tikrųjų robotų atsiperkamumą reikėtų vertinti bent iš 4 perspektyvų. Pirmiausia, pasitelkiant klasikinę sąnaudų ir pelno analizę. Antra, įvertinant, kiek pagerėja klientų, partnerių arba darbuotojų patirtys. Trečia, analizuojant pačių verslo procesų efektyvinimą. Ir ketvirta, įvertinant duomenų panaudojimą versle.
Nemažai daliai Lietuvos gyventojų teko keliauti po Vakarų Europą ir dauguma puikiai žino, kad atvykstant į Čekiją pirmojoje degalinėje privalu nusipirkti kelių mokesčių vinjetę, o dalis tunelių Austrijoje arba greitkelių Prancūzijoje yra apmokestinti. Suskaičiavome, kad „Girtekoje“ kasdien atlikti panašias operacijas mums tenka vidutiniškai po 2.000 kartų – ir kaskart tai turime padaryti greitai, be klaidų ir efektyviausiu būdu, nes tai turi didžiulę įtaką transportavimo greičiui ir atvykimo tikslumui.
Mes nusprendėme šį procesą automatizuoti. Ir kokį rezultatą pasiekėme? Pirmiausia pamatėme, kiek kartų mes vykstame per skirtingus kelio ruožus, kaip dažnai kertame tam tikrų šalių sienas, kiek kartų važiuojame per konsignacijos būdu pastatytas kelio atkarpas, kurios yra privačios.
Suskaičiavome, kiek kartų važiuojame per vieną ar kitą tunelį, už kurį mokame pinigus. Tie duomenys leido mums ne tik suvokti mūsų derybinę galią, bet ir panaudoti ją derybose: persiderėjome dėl sutarčių, sutarėme su kelių ruožų savininkais, kaip dažnai važiuosime, kokią norėtume turėti kainodarą, ir tai mums padėjo sutaupyti nemažai pinigų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šioje situacijoje laimėjimų pasiekėme visais anksčiau minėtais keturiais aspektais. Darbas, kuris buvo monotoniškas, kurį reikėdavo daryti pamainomis, išnyko – dabar jį atlieka robotai. Išnyko klaidos. Žmonės, kurie sugebėjo dirbti prie šio proceso, dabar dalyvauja derybose su partneriais, ieškodami įmonei naudingiausio rezultato.
Dažnai klausiama, nuo ko pradėti norint robotizuoti procesus. Ieškodami atsakymo į šį klausimą, pirmiausią paklauskite savęs, į ką kreiptumėtės, norėdami pasistatyti savo namą? Greičiausiai dairytumėtės architekto, konstruktoriaus, darbų vadovo, o dar geriau – įmonės, kuri tą namą kokybiškai pastatytų.
Taip pat ir su robotizacija – pirmiausia, susiraskite partnerį, kuris išmokys jūsų įmonę pamatyti savo procesus visoje perspektyvoje. Antra, išmokite apskaičiuoti, kiek jums kainuoja padaryti vieną procesą, pvz., išrašyti vieną sąskaitą. Taip pat svarbu suvaldyti įmonės kultūrą ir lūkesčius. Darbuotojai turi suprasti, kad robotai tik palengvins jų darbą, o ne atims jį.
Šiuolaikinės robotikos technologijos yra paprastos. Įmonėms nebūtina įdiegti specialių sistemų tam, kad su jomis pradėtų sąveikauti robotai, – jie puikiai „susikalba“ su įvairiomis informacinėmis sistemomis, tiek vidinėmis, tiek viešomis. Siekiant robotizuoti procesus, nebūtina atsisakyti įmonės prioritetų ir kitų planų, nereikia diegti ar keisti verslo valdymo sistemų. Artimiausiu metu didžiausią konkurencinį pranašumą įgaus tos įmonės, kurios pirmosios išmoks derinti esamų ir virtualių darbuotojų – robotų – darbą.
Komentaro autorius – Martynas Sarapinas, „Nortus“ konsultantas, „Girteka Group“ verslo transformacijos vadovas
