E. Gliaudelytė. Ar darbdavys gali iš darbuotojo reikalauti dirbti 6-7 darbo dienas?
Reikia suprasti, kad Lietuvos įstatymai įpareigoja darbdavį sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Vienas iš jų – suteikti darbuotojams pakankamai laiko pailsėti, atgauti jėgas ir tokiu būdu išsaugoti darbingumą. Šiuo tikslu Darbo kodekse numatyti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai, kurių griežtai privaloma laikytis.
Darbo kodekse (DK) nurodyta, kad Lietuvoje darbo laiko norma yra 40 val. per savaitę, o vidutiniškai per savaitę, įskaitant viršvalandžius, negalima dirbti daugiau nei 48 val. Taip pat Lietuvoje neleidžiama dirbti daugiau nei 6 d. per 7 dienų laikotarpį. Pažymėtina tai, kad ilgesnė nei 5 d. dienų savaitės trukmė nesuteikia teisės nukrypti nuo minėtų reikalavimų. Todėl dirbant 6 darbo dienas per savaitę, darbo diena (pamaina) trumpinama taip, kad bendra darbo valandų suma neviršytų 40 val. per savaitę.
Viršvalandžiai negali viršyti 8 val. per savaitę ir tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą – 12 val.. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu darbuotojas tam tikrą savaitę dirbo 12 val. viršvalandžių, darbdavys privalo jam suteikti sąlygas kitą savaitę dirbti mažiau, kad nebūtų viršytas minėtas vidutiniškai 48 val. per savaitę darbo laiko ribojimas.
Tai pat darbdavys privalo garantuoti darbuotojams nepertraukiamą 11 val. kasdienį poilsį tarp darbo dienų ir 35 val. kassavaitinį poilsį.
Šios garantijos taikomos tiek vadovaujančias, tiek ir žemesnes pareigas užimantiems darbuotojams.
Ar darbdavys gali įpareigoti dirbti viršvalandžius?
Viršvalandžiai dirbami tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus išimtis, nurodytas DK – pavyzdžiui, atvejus, kai darbai yra būtini atlikti siekiant užkirsti kelią nelaimei, būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai. Tik tokiais atvejais darbuotojas negali atsisakyti dirbti, o visais kitais – jis turi teisę nesutikti dirbti viršvalandžių bei jo nesutikimas negali būti laikomas priežastis darbuotojui taikyti DK numatytą atsakomybę.
Viršvalandžiai įprastai apmokami padidintu tarifu, išskyrus vadovaujančius darbuotojus, kuriems už viršvalandžius kompensuojama įprastu tarifu. Bendrovės vadovo viršvalandžiai yra apskaitomi, tačiau nėra papildomai kompensuojami.
Viena vertus, esant būtinumui ir naudojantis teise organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą, darbdavys gali įvesti 6 d. darbo savaitę darbovietėje. Tačiau įgyvendinant šį pakeitimą darbo laikas turi būti perskirstomas taip, kad darbuotojo darbo laiko norma išliktų nepakitusi bei maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai nebūtų pažeisti. Taip pat tuo atveju, jeigu yra keičiamos darbo sutarties sąlygos arba yra keičiama darbo laiko režimo rūšis, privaloma gauti darbuotojo rašytinį sutikimą.
Kita vertus, įpareigojimas dirbti papildomą darbo dieną, kuri nenumatyta darbuotojo darbo grafike arba viršija darbo laiko normą, būtų laikomas pavedimu dirbti viršvalandžius. Viršvalandiniam darbui taikomas specialus reguliavimas, numatantis reikalavimą gauti darbuotojo sutikimą, ribojantis viršvalandžių trukmę ir numatantis tokio darbo kompensavimo tvarką. Viršvalandinis darbas negali būti iš anksto planuojamas, todėl darbdavio pavedimas nuolatos dirbti papildomą darbo dieną būtų nesuderinamas su DK nuostatoms ir dėl to neteisėtas.
Pabrėžtina, kad darbo ir poilsio laiko reikalavimų nepaisymas yra laikomas darbo įstatymų pažeidimu, kuris gali užtraukti darbdaviams administracines baudas, taikomas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.
Komentaro autorė –Eglė Gliaudelytė, Advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė, advokato padėjėja
