2024-05-12 22:00

R. Žukaitė Passos. Pasidalinai darbdavio informacija? Ruoškis teistumui

Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotr. iš asmeninio archyvo
2024 m. balandžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje vertino situaciją, kada bendrovės darbuotojai atskleidė įmonės komercines paslaptis trečiajam asmeniui.

Istorija pakankamai tipinė ir pasikartojanti: šeši darbuotojai atskleidė konfidencialią informaciją kitai įmonei,sudarinėjo analogiško asortimento prekių pirkimo–pardavimo sandorius su buvusio darbdavio esamais ir buvusiais klientais.

Baudžiamojo kodekso 211 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už komercinės paslapties atskleidimą, t.y. numatoma, kad atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo, kuris atskleidė komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu ši veika padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui.

Praktikoje šios normos taikymas yra sudėtingas, nes iki šiol nebuvo aiškių kriterijų, pagal kuriuos vertinami nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Ypač daug klausimų kildavo nustatant tokios veikos padarinius, todėl bendrovės dažniausiai apsiribodavo reikalavimais atlyginti patirtą žalą civiline tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė du reikšmingus išaiškinimus.

Pirma, teismas apibrėžė, kad sprendžiant dėl komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo neteisėtumo, aktuali Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, pagal kurią asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip.

Antra, skaičiuojant komercinės paslapties atskleidimu padarytą žalą, nuostolių dydis nustatomas vadovaujantis grynojo pelno kriterijumi. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius.

Įdomu, kad skyrus paramą iš veiklos pajamų, šios sumos nėra įtraukiamos į objektyvių sąnaudų skaičiavimą, taip užkertamas kelias dirbtinai mažinti grynąjį pelną siekiant išvengti atsakomybės.

Tikėtina, kad aiškesni atsakomybės taikymo kriterijai taps paskatinimu nukentėjusiems nuo neteisėto konfidencialios informacijos naudojimo asmenims pažeistus interesus ginti ir baudžiamąja tvarka.

Vis dėl to, kiekviena bendrovė, nelaukdama konfidencialumo incidentų, turėtų užtikrinti duomenų apsaugos nuoseklumą ir imtis prevencijos. Šiandien neužtenka patvirtinti konfidencialios informacijos sąrašą ir jį paslėpti tarp eilės kitų įmonės dokumentų. Bendrovė turėtų imtis individualių priemonių komercinėms paslaptims saugoti, pavyzdžiui, rengti mokymus darbuotojams, kurie įgalintų identifikuoti konfidencialią informaciją, primintų, kaip ją naudoti, skatintų akylumą konfidencialios informacijos valdymui, ir pan. 

Tik įtraukus su komercinių paslapčių atskleidimu susijusios rizikos valdymą į kasdieninę veiklą bus užtikrintas verslo konkurencingumas.

Komentaro autorė – Rūta Žukaitė Passos, APB „Deloitte Legal“ advokatė
 

52795
130817
52791