Įžvalgos
Įžvalgos
Įžvalgos
Įžvalgos
Įžvalgos
2024-04-23 08:50

Vakarų demokratijos: šansas nutolti nuo prarajos

AFP / „Scanpix“ nuotr.
AFP / „Scanpix“ nuotr.
Karo ekspertai prognozuoja, kad JAV Atstovų Rūmų pagaliau patvirtintas paramos Ukrainai paketas turėtų greitai pakeisti situaciją mūšio lauke, juolab kad ir Europos valstybės suskato aktyviau remti agresorės Rusijos užpultą šalį. Reikia tikėtis, kad NATO ir sąjungininkės jau turi veiksmų planą, nes nesėkmė naudojant pagalbą Ukrainai būtų pabaigos pradžia pačioms Vakarų demokratijoms, ypač – Europai.

VŽ primena: respublikonų kontroliuojami JAV Atstovų Rūmai šeštadienį priėmė pirmąjį iš 95 mlrd. USD vertės teisės aktų paketą, kuriuo suteikiama saugumo pagalba Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui.

Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘s Johnsonas nusprendė nepaisyti griežtosios linijos narių, priklausančių susiskaldžiusiai balsų daugumai, grasinimų nušalinti jį nuo pareigų ir pateikti balsavimui priemonę, kurioje numatyta apie 60,84 mlrd. USD parama Ukrainai, kovojančiai su daugiau nei dvejus metus trunkančia Rusijos invazija.

Gynybos departamentas parengė JAV įrangos paketą, kuris galėtų greitai pereiti biurokratinį procesą, kai teisės aktas bus priimtas Senate (turėtų balsuoti šiandien) ir pasirašytas prezidento Joe Bideno.

M. Johnsonas trumpoje spaudos konferencijoje žurnalistams aiškino, kad JAV žvalgybos tarnybų jam suteikta informacija apie Rusijos vykdomus žiaurumus Ukrainoje ir gyventojų kančias privertė jį pakeisti nuomonę dėl pagalbos nuo rusų agresijos besiginančiai šaliai.

„Aš išties tikiu ta informacija. Manau, kad V. Putinas toliau marširuotų po Europą, jeigu jam tai leistume. Manau, kad toliau jis eitų į Baltijos šalis. Manau, kad jis gali susipykti su Lenkija ar su kitu mūsų partneriu NATO“, – teigė Atstovų Rūmų pirmininkas.

„Istorija sprendžia apie mus iš mūsų poelgių. Dabar – kritinis laikas. Aš galėjau priimti egoistinį sprendimą ir pasielgti kitaip. Tačiau darau tai, ką manau esant teisinga. Manau, kad pagalba Ukrainai dabar yra kritiškai būtina“, – sakė M. Johnsonas.

Šį ryžtingą sprendimą, kuris jam galėjo kainuoti pirmininko postą, lydėjo ne mažiau ryžtinga priimtuose dokumentuose atsiradusi leksika – būtent tai, ko Ukraina prašė jau dvejus metus: Kongresui pateiktame projekte sakoma, kad JAV pagalbos Ukrainai tikslas – suteikti jai galimybę „gintis ir pasiekti pergalę prieš Rusijos Federaciją“.

Dėl to Kongresas įpareigoja prezidentą „kaip galima greičiau“ perduoti Ukrainai ilgojo nuotolio raketas ATACMS.

Taip pat atskiru įstatymu Kongresas siūlo leisti panaudoti Rusijos aktyvus, kurie būtų perduoti Ukrainai, ir įpareigoti vyriausybę sustiprinti sankcijas prieš šalį agresorę.

JAV sprendimo dėl didžiulės apimties paramos paketo laukė visas demokratinis pasaulis, tačiau skausmingiausiai mėnesių mėnesius trukusias už Atlanto diskusijas stebėjo karo alinama Ukraina. Sunkiai besiverčiantiems jos gynėjams visus metus beviltiškai trūko šaudmenų ir oro erdvės gynybos sistemų. Teko taupyti šaudmenis tuo metu, kai iš rusų pusės jų skriejo dešimt kartų daugiau. Vis sunkiau tapo gintis nuo gausybės dronų ir raketų, niokojančių miestus, žeidžiančių ar žudančių civilius. Tarp aukų daugėja vaikų.

„Katastrofiško Rusijos proveržio tikimybė šiais metais gerokai sumažėjo“, – komentuodamas JAV Atstovų Rūmų spendimą rašo „The Economist“. Tačiau, leidinio nuomone, išlieka daug praktinių ir politinių problemų. Praktinės problemos bus jaučiamos pirmiausia. Kai kurių didesnių komplektų, kurių reikia Ukrainai, pavyzdžiui, priešraketinių ir priešlėktuvinių baterijų, gamyba ir gabenimas užtruks ilgiau. Dar kurį laiką per daug rusiškų raketų skries į šalį, per daug Rusijos karo lėktuvų pernelyg laisvai skraidys Ukrainos dangumi, pasiruošę paremti sausumos pajėgas, kurios kitą mėnesį gali pradėti didelį puolimą. Be to, amerikietiškas komplektas negali išspręsti kitos problemos – karių trūkumo. 

Politinė situacija Amerikoje yra dar sudėtingesnė. Ankstesnius bandymus patvirtinti naują pagalbą Ukrainai sužlugdė Donaldas Trumpas, kurio įtaka respublikonų pirminiams rinkėjams tokia didelė, kad tik nedaugelis respublikonų įstatymų leidėjų drįsta rizikuoti jo rūstybe. Be to, D. Trumpas turi šalininkų, kurie nurijo dalį ar visą Putino propagandą: pavyzdžiui, kad Ukrainą valdo naciai, kad Rusija pasisako už krikščioniškas vertybes ir prieš vokietmetį.

Išties tai gana keista, nes bent kiek kritiškai mąstantis žmogus turėtų suvokti, kad krikščioniškosios vertybės nėra suderinamos su žudymu, smurtu, vagystėmis – su visu tuo, ką rusai vykdo Ukrainoje ir kuo grasina visam demokratiniam pasauliui.

Kol kas Kremlius iš fronto laukia „dovanų“ savo simbolinei gegužės 9-ajai. Iki tos datos rusai tikisi užimti Časiv Jarą Rytų Ukrainoje. Putinas mėgsta visokius simbolius, todėl karo vadai uoliai stengiasi vienai ar kitai datai atnešti ant lėkštutės savo carui bent kokią pergalę. Nes juk ir „diedai kovojo“ (diedy vojevali). Tiesa, nutylima, kad tie diedai tada gynė savo šalį, o dabartiniai grobia svetimas žemes. Tačiau rusai irgi praryja bet kokią propagandą, bet kokie blėniai randą purią dirvą toje nemąstančioje zombių masėje.

Iki birželio 1 d. Rusija planuoja mobilizuoti 300.000 karių – kad pradėtų plataus masto kontrpuolimą. Tikėkimės, kad pagalbos paketas suteiks ukrainiečiams daugiau galimybių gintis, o gal ir pulti. Aktyviau pradėjo veikti ir Europos šalys – perkami šaudmenys Ukrainai, ieškoma galimybių nusiųsti ten daugiau oro gynybos sistemų, įskaitant „Patriot“. Optimistiškai nuteikia Vokietijos, Prancūzijos, Čekijos lyderystė. Danija šiomis dienomis pareiškė, kad Ukraina gaus visus naikintuvus F-16, dėl kurių anksčiau susitarė šalių vadovai, tą patį planuoja Norvegija. Katastrofiško Rusijos proveržio galimybės mažėja.

Vakarų šalių gynybos biudžetai didėja, ginklų gamyklos plečiasi. Rusijos ekonomika yra kur kas mažesnė. Net jei Putino karas šaliai agresorei tampa svarbesnis už visa kita, ilgainiui ji negali pralenkti laisvojo pasaulio.  

Ko gero, artėja tiesos akimirka. Tik šįkart tiesa – ne per vidurį. Vykstant žūtbūtiniam demokratijos ir diktatūros mūšiui, ji privalo stoti laisvojo pasaulio pusėn. Tikėkimės, kad šis pasaulis jau turi veiksmų planą. Nes laikas nelaukia – Putinui rengiantis naujam puolimui, būtina maksimali Europos koncentracija ir mobilizacija. NATO turi demonstruoti išskirtinę veiksmų koordinaciją.

Nesėkmė panaudojant pagalbą Ukrainai tiek JAV, tiek ir Europai būtų pabaigos pradžia – visoms Vakarų demokratijoms. Tai suaktyvintų ir kitus autoritarinius režimus, kurie kurpia tokius pat grobuoniškus planus ir laukia palankaus momento, tyliai teikdami pagalbą rusų agresoriui.

Putinas vis tikisi, kad Vakarų politiniai nesutarimai kada nors sumažins jų paramą jo aukai. Būtina visiems laikams išsklaidyti šias jo viltis ir duoti tinkamą atsaką visoms rusų imperialistinėms ambicijoms bei putiniškiems kėslams.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791