Laikmetis koreguoja investicinius srautus
Remiantis „fDi Markets“ duomenimis, 2023 m. kosmoso ir gynybos pramonės įmonės 100-ui tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų įsipareigojo skirti daugiau kaip 2,6 mlrd. USD. Palyginkime: 2022 m. paskelbta 60 naujų TUI projektų gynybos srityje, numatant investuoti 1,09 mlrd. USD.
2023 m. į gynybą užsimota investuoti daugiau nei bet kada nuo 2003 m., kai duomenų bazėje pradėti registruoti TUI projektai.
Padidėjusi geopolitinė įtampa ir konfliktai padidino ginklų paklausą ir pakeitė investuotojų požiūrį į gynybos pramonės aplinkosauginius, socialinius bei valdymo rodiklius, pažymi „fDiIntelligence“ („fDi“), .
„Besikeičianti saugumo aplinka skatina keisti požiūrį į gynybą kaip į esminę laisvos ir teisingos visuomenės sąlygą“, – „fDi“ sakė Stuartas Dee, organizacijos „Rand Europe“ gynybos ir saugumo srities analitikas.
Vakarų valstybės skiria daugiau lėšų gynybai, kad aprūpintų Ukrainą ir savo kariuomenes šiuolaikine ginkluote, nerimaudamos dėl tolesnės Rusijos agresijos ir dėl to, jog JAV prezidentu šį lapkritį gali būti perrinktas NATO skeptikas Donaldas Trumpas.
Aljansui priklausančios valstybės nuo karo Ukrainoje pradžios gerokai padidino savo gynybos biudžetus. Remiantis NATO duomenimis, 2023 m. Europos narių ir Kanados realios išlaidos gynybai padidėjo 11% ir pasiekė rekordiškai aukštą 369 mlrd. USD sumą.
Tačiau išaugusi ginklų paklausa iš vyriausybių, teikiančių karinę paramą Ukrainai ir turinčių papildyti atsargas, atskleidė ir ginklų gamybos spragas. Europos politikai, regis, pagaliau suprato, kad turi likimą suimti į savo rankas ir daugiau nebegali besąlygiškai kliautis JAV gynybos skėčiu ir būti priklausomi nuo to, kas yra Baltųjų rūmų šeimininkas.
Švedijos SEB bankas, praėjus vos metams po to, kai patvirtino naują tvarumo politiką, pagal kurią į jo fondus neįtraukiamos gynybos sektoriaus akcijos, tokį sprendimą jau atšaukė. Kaip rašo „Financial Times“, nuo š. m. balandžio 1 d. šešiems jo fondams bus leista investuoti į gynybos sektorių. SEB teigia, kad sausį pradėjo peržiūrėti savo poziciją dėl „rimtos saugumo situacijos ir didėjančios geopolitinės įtampos pastaraisiais mėnesiais“, kurios kulminacija tapo dar 2022 m. vasarį pradėta Rusijos plataus masto karinė invazija į Ukrainą.
Šis bankas, vienas didžiausių Lietuvoje ir Šiaurės šalių regione, nebuvo vienintelis, vengęs gynybos bendrovių. Jau daugelį metų investuotojai ir finansų institucijos traukiasi iš gynybos sektoriaus, bijodami, kad jį suteptų prieštaringi vertinimai dėl prekybos ginklais.
Tačiau ES pasienyje vykstantis karas verčia keisti nuomonę. Atrodo, kad praėjusių metų ES pasiūlymai gynybos pramonę įvardyti kaip socialiai žalingą buvo atmesti kovo pabaigoje paskelbtoje galutinėje ataskaitoje apie tai, kas yra socialiai tvarus finansavimas.
Tiesioginės užsienio investicijos į kosmosą ir gynybą apima įvairią veiklą – nuo ginklų, amunicijos ir bepiločių orlaivių (dronų) gamybos iki mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros (MTTP) robotikos, palydovų ir šiuolaikiniame kare naudojamų technologijų srityje.
Tarp aktyviausių praėjusių metų investuotojų į gynybą buvo Izraelio dronų gamintoja „Elbit Systems“, gynybos rangovai, tokie kaip Jungtinės Karalystės „BAE Systems“ ir Prancūzijos „Thales Group“, bei Švedijos prieštankinių ginklų gamintoja „Saab“.
Investuotojai į ginklų pramonę aktyviau žvalgosi ir Baltijos šalių regione. Štai Latvijos įmonės gamins komponentus šarvuočiams, kuriuos iš tarptautinės gynybos ir technologijų bendrovės „Patria“ perka Švedijos gynybos pirkimų agentūra. Sutarties vertė siekia apie 470 mln. Eur ir tai vienas didžiausių švedų užsakymų įmonei „Patria“. Švedija „Patriai“ per 6 x 6 programą, kurioje dalyvauja Latvija, Suomija ir Vokietija, užsakė pagaminti 321 šarvuotą mašiną. Jų pristatymas numatytas iki 2029 m.
Vokietijos karo pramonės milžinė „Rheinmetall“ taip pat investuoja milijardus, kad padidintų savo pajėgumus gaminti šaudmenis, tankus ir oro gynybos sistemas. Vasarį bendrovė įsipareigojo skirti 300 mln. Eur naujai gamyklai Vokietijoje. Ji investuoja ir kitose šalyse.
„Rheinmetall“ kovo viduryje patvirtino planus Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą. Ekspertų vertinimu, „Rheinmetall“ artilerijos gamykla Lietuvoje galėtų būti pastatyta per 1,5–3 metus, o valstybė turėtų investuoti apie 250 mln. Eur.
Netrukus nuo 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Vokietijos vyriausybė paskelbė apie istorinį pokytį šalies gynybos politikoje, kuri apima 100 mlrd. Eur fondą Vokietijos kariuomenei kurti.
Vakar, balandžio 2 d., Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) paskelbė siūlymą sudaryti sąlygas stambiems Vakarų šalių ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant ir „Rheinmetall“, kuo greičiau perkelti gamybą į Lietuvą.
Pasak Aušrinės Armonaitės, ekonomikos ir inovacijų ministrės, pagal dabartinį reguliavimą ginkluotės ar amunicijos gamintojai vien teritorijų planavimo ir kitus dokumentus ruošia nuo 2 iki 2,5 metų.
Ministerija parengė kelių įstatymų pakeitimus ir, be kita ko, siūlo nustatyti tvarką, kada dideli gynybos pramonės projektai galėtų būti pradėti statyti dar neturint statybos leidimo.
VŽ primena: artilerijos amunicijos gamyklą svarstoma statyti mūsų šalyje smarkiai stiprėjant Lietuvos ir Vokietijos ryšiams gynybos srityje. Vokietija pernai pažadėjo Lietuvoje iki 2027 m. dislokuoti karinę brigadą, mūsų šalis iš Vokietijos perka įvairią ginkluotę, o neseniai paskelbė ketinanti pirkti vokiškų tankų „Leopard 2“.
EIM teigimu, keičiantis geopolitinei padėčiai, būtina plėtoti vietos gynybos pramonės pajėgumus, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo ginklų, šaudmenų ir kitos karinės produkcijos importo.
VŽ nuomone, ministerijos siūlomi pakeitimai itin aktualūs, nes reikia užtikrinti valstybės saugumo ir gynybos poreikius, į Lietuvą pritraukiant svarbių gamybinių projektų. Iš to laimėtų ne tik mūsų šalis – prisidėtume prie visos Europos ir Ukrainos gynybinių pajėgumų stiprinimo.
