Užkardas „pigiems“ darbo imigrantams
2024 m. sausio 1 d. duomenimis, iš viso Lietuvoje pagal darbo sutartį jau dirbo daugiau kaip 130.000 trečiųjų šalių piliečių.
Daugiausia įdarbinta transporto ir saugojimo, statybos bei kituose sektoriuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dominuoja ukrainiečiai ir baltarusiai, bet jų skaičius stabilus, o sparčiausiai daugėja Kirgizijos, Tadžikistano ir Uzbekistano piliečių, taip pat iš Bangladešo.
Šiuo metu kelios ministerijos derina Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų gerokai pakoreguota migrantų iš trečiųjų šalių priėmimo Lietuvoje tvarka. Pataisos turėtų būti teikiamos Seimui priimti dar šiuo metu vykstančioje pavasario sesijoje.
Pokyčiais užsibrėžta apriboti pigios darbo jėgos atvykimą į Lietuvą. Tam siūloma įvesti griežtos metinės baigtinės kvotos užsieniečiams iš ne ES šalių tvarką.
Jau numatyta ir kvota – kaip VŽ teigė Vytautas Šilinskas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras, siūloma įvesti 1,4% Lietuvos populiacijos kvotą: tai šiuo metu sudarytų apie 40.000 užsieniečių.
Taip siekiama riboti į Lietuvą plūstančių žemos arba vidutinės pridėtinės vertės darbuotojų srautus. Siekiantiems įsivežti daugiau pigios darbo jėgos primenama: tai gali įstrigdyti Lietuvą vidutinių pajamų spąstuose.
Pasaulio banko duomenimis, per 50 metų iš 100 stebėtų valstybių tik 20-iai pavyko pereiti iš vidutinių pajamų į aukštas. 8-ioms iš 10-ies nepavyko. Pasak V. Šilinsko, Lietuva irgi rizikuoja užstrigti, jei sieksime toliau konkuruoti pigia darbo jėga. Bet tokia darbo jėga gali tik stabdyti mūsų progresą ir perėjimą prie geros kokybės.
Ministerijos atstovas mano, kad būtų gerai, jei darbdaviai pirmiausia darbą pasiūlytų lietuviams, ypač regionų gyventojams.
Registruotas nedarbas Lietuvoje dabar siekia apie 9,3% – darbo neturi apie 165.000 žmonių, t. y. daugiau nei šiuo metu dirba užsieniečių iš trečiųjų šalių.
Tiesa, kaip VŽ ne kartą rašė, bedarbių gretose tikrai ne visi siekia darbo – yra „chroniškų“ bedarbių, kitiems tiesiog geriau kartais gauti nedarbo išmokas, dar kiti dirba nelegaliai, nors oficialiai figūruoja bedarbių sąrašuose.
O darbuotojų trūksta.Todėl darbdaviai jau kurį laiką pasisakydavo už didesnes kvotas imigrantams iš trečiųjų šalių. Bet ne paslaptis, kad kai kurios įmonės tokius darbuotojus atsikviesdavo būtent dėl pigios darbo jėgos.
Verslo atstovai sako seniai pasigendantys aiškesnės migracijos politikos darbo rinkos atžvilgiu.
„Todėl dabar džiugu, kad Vyriausybė išgirdo tuos argumentus. Nes išties, jeigu didesnis darbuotojų iš trečiųjų šalių įvežimas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, tuomet mes irgi teigiame, kad reikia nustatyti tam tikrą kvotą“, – tvirtina Danas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas.
Tačiau verslininkai turi pastabų dėl kvotos dydžio. Pasak LDK vadovo, daugelyje ES valstybių, kur migracijos politika yra gana griežta, ši kvota yra didesnė – Vengrijoje 1,8%, Vokietijoje daugiau kaip 2%.
Yra racionalaus grūdo ir kai kuriose ekonomistų abejonėse. Pavyzdžiui, Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, atkreipė dėmesį, kad šiomis geopolitinėmis sąlygomis investicijos yra pristabdomos ir valdžios spaudimas įmonėms diegti aukštąsias technologijas, dirbtinai sukuriant darbo jėgos trūkumą, nebūtinai lems aukštųjų technologijų proveržį, bet gali lemti ir ekonomikos susitraukimą.
Verslininkai mano, kad reikėtų kalbėti ir ne tik ir ne tiek apie kvotos dydį, o apie tai, iš kokių šalių atvykstantiems darbuotojams reikėtų daugiau ribojimų, ypač kai kalbama apie nedraugiškas šalis.
Iš tiesų, pastaruoju metu daugėja informacijos apie iš Lietuvos išprašomus trečiųjų šalių piliečius, kurių veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, panaikinami leidimai gyventi Lietuvoje ir kt.
Bet naivoka manyti, kad migrantų kvota išspręs ir šią problemą. Kaip sako minėto instituto vadovė, jei iš tiesų siekiama, kad darbo migrantai nesilpnintų šalies saugumo, reikia sutelkti visus išteklius į saugumo patikras. O šiam tikslui pasiekti reikia mažinti perteklinę biurokratiją ten, kur ji neturi nieko bendro su saugumu.
