Ką gina asociacijų gausa?
Šiuo metu šalyje veikia Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija (LGSPA), Nacionalinės gynybos pramonės asociacija (NGPA), Lietuvos gynybos inovatorių pramonės asociacija (LGIPA), Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacija (LGKŠA), Pasaulio lietuvių nacionalinė gynybos asociacija (PLNGA). Daugiausia narių turi pirmos.
Kalbant apie gynybos pramonę, vyrauja didelis suinteresuotumas dėl finansų: Europos gynybos fondo programoms kasmet skiriama daugiau kaip 1 mlrd. Eur. Iš viso 2021–2027 m. Europos Komisija yra numačiusi paskirstyti virš 8 mlrd. Eur.
Kokią veiklą vykdo minėtos asociacijos Lietuvoje? Gynybos pramonėje veikiančias įmones, kurios toli gražu dar nepasižymi gausa, vienija trys asociacijos. O organizacijų su žodžiu „gynybos“ pavadinime – penkios.
Naujausia šiame būryje yra Lietuvos gynybos inovatorių pramonės asociacija (LGIPA). Jai kol kas priklauso šešios bendrovės: jų veiklos yra susijusios su lazeriais, programine įranga, radijo dažniais. Priėmimo laukia viena metalo apdirbimo kompanija.
Vaidotas Malinionis, LGIPA direktorius, sako, kad esminis žodis šios asociacijos pavadinime yra „inovatorių“. Jos tikslas – suvienyti Lietuvoje esančius pajėgumus ir kurti bendrus aukštųjų technologijų produktus gynybos pramonei.
Pasak jo, mažoje šalyse skaidytis į penkias asociacijas vargu ar kam nors naudinga – kur kas geriau būtų turėti vieną, bet stiprią asociaciją, kaip kad yra Nyderlanduose, Estijoje ir Latvijoje.
Pasirodo, paskui lietuvišką asociacijų „derlių“ velkasi konfliktų bei nesutarimų vertybiniais klausimais šleifas.
Pavyzdžiui, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija (LGSPA) skilo į dvi tuomet, kai jai vadovavo Valdas Tutkus. Atsargos generolas leitenantas tuomet konfliktavo su J. Oleku ir Jonu Vytautu Žuku, tuomečiu kariuomenės vadu. Kaip buvo rašoma žiniasklaidoje, protegavo kai kurias įmones.
Pasak V. Malinionio, 2014–2015 m. buvo padaryta klaida – tuometis krašto apsaugos ministras J. Olekas nesugebėjo verslo suvienyti, veikiau jį suskaldė.
Iš LGSPA tuomet išstojo UAB „Brolis Group“, nes, pasak Kristijono Vizbaro, vieno iš bendrovės įkūrėjų, į valdybą buvo pakviesta kompanija, turėjusi akivaizdžių ryšių su Baltarusijos karo pramone.
„Mums tai nebuvo priimtina. Nenorėjome su tuo turėti nieko bendro. Su mūsų vertybėmis tai nesuderinama“, – teigia K. Vizbaras.
Kita problema, anot jo, – kad gynybos pramonės asociacijos atstovauja ne tik gamintojams, bet ir perpardavinėtojams, tarpininkams, kurie atstovauja užsienio pramonei. Ir vietos gamintojas atsiduria keistoje padėtyje, kai iš Lietuvos gamintojo gauta informacija panaudojama užsienio partnerio verslui.
„Be to, pažiūrėkime, kas yra asociacijų nariai. Kompanijų, susijusių su gynyba, iš 130 narių yra vienetai. Nuoširdžiai pasakysiu, kad visų 5 gynybos asociacijų net nežinau. Gal taip kuriamas masiškumas ir bandomi paveikti sprendimų priėmėjai“, – svarsto verslininkas.
„Masiškumą“ užtikrina kelios asociacijos, nieko bendro neturinčios su gynybos pramone. Štai Pasaulio lietuvių nacionalinė gynybos asociacija (PLNGA) savo veiklą kreipia į pasipriešinimą okupacijai. Ji turi tik keletą narių – atsargos karininkų, buvusių policijos, kitų sričių, pavyzdžiui, kultūros, darbuotojų.
Yra dar viena – Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacija. Jei tikėtume jos interneto svetaine, „2013 m. įkurta asociacija siekia puoselėti Lietuvos tarpukario karininkijos tradicijas ir aukštąją kultūrą, ugdyti patriotišką jaunimą“. „Verslo žinios“ į savo klausimus iš jos nesulaukė jokio atsakymo. Gal jau nieko ir nepuoselėja, neugdo...
K. Vizbaras, neslėpdamas skepticizmo, neatmeta, kad „Brolis“ gali prisijungti prie kurios nors iš asociacijų. Tai neišvengiama, jeigu ministerija su gamintojais ir toliau bendraus tik per asociacijas. Šiuo metu toks klausimas aptariamas, bet jis nėra prioritetinis.
„Esame Lietuvoje viena iš nedaugelio gynybos sektoriuje dirbančių bendrovių, daug eksportuojanti, stipriai aprūpinanti Lietuvos kariuomenę. Mus sunku ignoruoti. Ir jeigu asociacija mūsų nepakviečia, tai pakviečia kariuomenė ar kas nors kitas ir taip esame pasodinti prie stalo kalbėtis ir diskutuoti“, – aiškina jis.
Paprastai įvairių sektorių įmonės aktyviai jungiasi į asociacijas, kad gautų daugiau informacijos apie rengiamus viešuosius pirkimus, kad galėtų dalyvauti įvairiuose seminaruose, susitikimuose, verslo misijose etc.
Tačiau kuo daugiau asociacijų, tuo daugiau ir finansinių interesų – tuomet ir antklodė tampoma į daugiau pusių. Ne paslaptis, kad asociacija gali tapti puikia priedanga ir lobizmui vykdyti. Ar net nesąžiningai konkurencijai.
Ko gero, kur kas daugiau naudos ir skaidrumo turėtume, jei būtų sukurta viena, tačiau stipri struktūra, vienijanti būtent gynybos pramonės įmones. Tačiau veikiančių asociacijų vadovai sako, kad šiuo metu nei konkrečių planų dėl susivienijimo, nei veiksmų nėra.
