V. Čijunskytė. Sutelktinio finansavimo tendencijos
Šiandien per Lietuvoje veikiančias sutelktinio finansavimo platformas (SFP) jau investuoja 289.000 asmenų, praėjusiais metais verslo projektams paskolinta daugiau nei 200 milijonų Eur. Tokie SFP rodikliai lėmė visos investavimo rinkos pokyčius, išmanumo lenktynės palietė ir kitus sektorius, pradėjo keistis konkurentų požiūris, atsirado noro ne tik konkuruoti, bet ir bendradarbiauti. Tai vėl neišvengiamai keis tiek investavimo, tiek verslo finansavimo rinkas.
Kokių sutelktinio finansavimo pokyčių tikėtis artimiausiu metu? Galima prognozuoti plėtrą trimis kryptimis. Pirma – tai augantis bendradarbiavimas su kitais finansavimo sektoriais, kuris plečia finansavimo galimybes verslui, kartu suteikia daugiau paslaugų investuotojams. Išmaniosios paslaugos, tapusios SFP vizitine kortele, yra antroji plėtros kryptis.
Konkurencija ir nuolatiniai „FinTech“ sektoriaus pokyčiai įpareigoja tobulėti ir ieškoti, kokius procesus supaprastinti, automatizuoti (pvz., automatinis investavimas) ir ką nauja pasiūlyti tiek investuotojams, tiek ir NT vystytojams. Trečioji plėtros kryptis – išorinė. Tai vis drąsesni lietuviškų platformų žingsniai į kitas šalis. Šiandien per lietuviškas SFP jau galima investuoti į kelių ES valstybių NT projektų plėtrą: nuo kaimyninių Lenkijos, Latvijos ir Estijos iki tolimesnės Suomijos ir lietuvių pamėgtos Ispanijos. Taip pat atsiveria Portugalijos, Vokietijos ir Bulgarijos rinkos.
Sutelktinio finansavimo esmę nusako pats pavadinimas – pažengusios technologijos ir „FinTech“ reguliavimas leido sukurti sistemas, patogias tūkstančiams žmonių neišeinant iš namų investuoti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų tūkstančių ar net milijono eurų. Augantis SFP patikimumas ir labai griežtas sektoriaus reglamentavimas ir priežiūra lėmė šiokią tokią transformaciją, per SFP dabar jau investuoja ne tik fiziniai asmenys, bet ir įmonės, instituciniai investuotojai. SFP tapo investavimo instrumentu, vienodai patraukliu tiek pirmus žingsnius investavime žengiančiam, tiek profesionaliam investuotojui, tiek įmonėms ir netgi bankams bei unijoms. Taip pat ir milijonines investicijas valdantiems šeimos biurams.
Didieji investuotojai renkasi investuoti per platformas, nes mato jas ne tik kaip griežtai reguliuojamas pagal europinę direktyvą, bet ir turinčias patirties patikimai vertinti projektų, į kuriuos investuojama, riziką.
Tokios tendencijos išliks ir šiemet bei artimiausius kelerius metus. Nors tai tampa iššūkiu kai kurioms platformoms tapti pernelyg „instituciškomis“ ir taip sumažinti smulkiųjų investuotojų bei investicijų proporcijas, vis dėlto pradedantiems ar smulkiesiems investuotojams investuoti kartu su profesionalais ar finansinėmis institucijomis atrodo gerokai patikimiau.
Toks investuotojų pokytis skatina ieškoti galimybių finansuoti vis stambesnius NT projektus. Taip gimė platformų ir kitų institucijų bendradarbiavimo tendencija. SFP pradėjo dirbti su investiciniais fondais, bendrauja ir su bankais. Taip gerokai plečiamos galimybės finansuoti kelių milijonų eurų vertės projektus, todėl 2023–2024 m. sandūroje prasidėjęs bendradarbiavimas ateityje tik augs.
Dėl naujosios europinės (ESMA) licencijos, kurią visos Lietuvoje dirbančios SFP privalėjo išsiimti 2023 m., dar labiau griežtėjo SFP rinka. Dėl tokio pasikeitimo ir didesnio saugumo tiek dėl pinigų plovimo, tiek dėl atsakingo skolinimo užtikrinimo, bus daugiau investuotojų, norinčių išbandyti SFP ne tik kaip pirmąją investiciją, bet ir kaip galimybę diversifikuoti turimą investicijų portfelį. Ši licencija spartina ir platformų plėtrą į užsienį.
Lietuviškos platformos plėtrai dažniausiai renkasi ir, prognozuočiau, rinksis tas šalis, kurios investuotojams yra bent kažkiek pažįstamos. Tai arba kaimyninės Latvija, Estija ar Lenkija ir Vokietija, arba dėl atostogų ir įsigyjamo NT žinomos Ispanija, Portugalija ar Bulgarija.
Vis labiau jausime ir žaliųjų finansų (angl. green finance) poreikį ir poveikį. Pirmieji vadinamųjų žaliųjų projektų finansavimo ženklai rinkoje jau matyti, platformos išskiria naujų galimybių tokius projektus vystančiam verslui.
Pagreitį žalieji finansai per artimiausius porą metų turėtų įgauti dėl poros priežasčių. Pirma, dėl ES sprendimų, skatinančių verslus įgyvendinti vis daugiau tvarių sprendimų visuose, o ypač NT, sektoriuose. Antra, auga verslo sąmoningumas. „FinTech“ sektorius taip pat yra vienas iš pirmųjų, itin daug dėmesio skiriantis tvariai vadybai ir plėtrai.
Apibendrinant, kur link juda sutelktinis finansavimas, verta pažymėti, kad šis sektorius kaip buvo, taip ir išliks investicijų bei finansavimo srities technologinio pažangumo skatinimo priemone. O jo patikimumą geriausiai rodo tai, kad padėjęs investavimą atrasti smulkiausiems investuotojams, per kelerius metus sektorius užaugo iki partnerystės su instituciniais investuotojais ir tapo lygiaverčiu vadinamojo klasikinio verslo finansavimo konkurentu.
Komentaro autorė – Viktorija Čijunskytė, sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ įkūrėja ir vadovė
