K. Pupinis. Elektromobilių įkrovimo tinklas: ar pavyks proveržis regionuose?
Europos alternatyvių degalų stebėjimo centro (angl. European Alternative Fuels Observatory, EAFO) 2023 m. paskutiniojo ketvirčio duomenimis, Lietuvoje iš viso veikė 1.039 lėtojo (AC) įkrovimo ir 274 sparčiojo (DC) įkrovimo stotelės. Tuo pačiu laikotarpiu 2022-aisiais šalyje iš viso buvo 333 lėtojo ir vos 55 sparčiojo įkrovimo stotelės. Ką mums sako šie skaičiai?
Vertinant pokytį procentais, infrastruktūros augimas atrodo įspūdingai. AC stotelių skaičius padidėjo daugiau nei 200%, o DC – net 400%. Tačiau skirtumą lemia labai žemas pradinis atskaitos taškas. Iš tiesų įkrovimo infrastruktūros plėtra vis dar yra tokioje stadijoje, kuomet vartotojams yra svarbi kiekviena nauja įkrovimo vieta. Itin aktualus išlieka tinklo vystymas užmiesčio keliuose, kur netgi šalia pagrindinių magistralinių kelių Lietuvoje dar nėra pasiektas pakankamas įkrovimo stotelių tankis.
Regionams trūksta dėmesio
Natūralu, kad elektromobilių įkrovimo tinklo plėtra sparčiausiai vyksta miestuose, nes čia daugiausiai elektromobilių ir stotelių poreikis – didžiausias. Bet planuojant ateities žingsnius būtina siekti ir patogaus elektromobilių naudojimo regionuose. Reikia tikėtis, kad papildomu impulsu tam taps praėjusių metų rugsėjį Susisiekimo ministerijos (SM) paskelbta infrastruktūros plėtros skatinimo programa.
Pastarąja iniciatyva siekiama paskatinti daugiau nei 1.200 viešųjų ir pusiau viešų įkrovimo prieigų įrengimą 42 savivaldybių teritorijose. Pirmajame etape įkrovimo infrastruktūros plėtrai skirta 12 mln. Eur parama, o įkrovimo prieigos bus įrengiamos ne tik šalia magistralinių ir krašto kelių, bet ir geležinkelių ir autobusų stotyse, oro uostuose, vidaus vandenų ir jūrų uostuose. Taip siekiama užtikrinti sklandų keliavimą elektromobiliais.
Skelbdama paramos pradžią SM išreiškė ir lūkesčius – iki 2030 m. viešųjų ir pusiau viešų įkrovimo prieigų tinklą Lietuvoje padidinti nuo dabartinio 1.000 iki 6.000. Plėtra regionuose vyksta ir be paramos, tačiau jos tempai iki šiol buvo kuklūs.
Plėtra apima visą Europą
Užtikrinamas pakankamai tankus įkrovimo stotelių tinklas šalyje – svarbus orientyras visoms suinteresuotoms šalims, kurioms aktualus e. mobilumo skatinimas. Bet siekiant užtikrinti patogų elektrifikuoto transporto naudojimą reikėtų žvelgti dar plačiau.
Pavyzdžiui, į Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją jungiantį europinį TEN-T kelių tinklą. Įgyvendinant pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) šalia svarbiausių transporto arterijų Baltijos šalyse ir Lenkijoje artimiausiais metais bus įrengtos 138 naujos įkrovimo stotelės. 13,8 mln. Eur vertės projektą įgyvendins „Eleport“ ir čia svarbu paminėti ne tik planuojamą 552 jungčių skaičių, bet ir stotelių galią. Visose šalyse bus montuojama tik sparčiojo įkrovimo, mažiausiai 150 kW/per prieigą (iki 4 prieigų vienoje lokacijoje) galios įkrovimo įranga.
2024-aisiais turėtume sulaukti naujo sparčiojo įkrovimo infrastruktūros proveržio. Europos Sąjungos Tarybos praėjusią vasarą patvirtintas naujasis alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo reglamentas (ADIR) numato, kad kas 60 km europiniame transporto tinkle valstybės narės iki 2025 m. turės įrengti bent 150 kW galios sparčiojo įkrovimo stoteles lengviesiems automobiliams ir furgonams. Sunkiojo transporto įkrovimui keliami dar didesni reikalavimai – įrangos galia turės siekti mažiausiai 350 kW.
Ieškoma naujų sprendimų
Tvarumo siekiama visose srityse, todėl įkrovimo sprendimai sparčiai tobulėja. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje įkrovimo stotelėmis virsta seni jūriniai konteineriai. Tai viena įdomiausių 2023-ųjų inovacijų. Greičiau nei per 24 valandas pastatoma 12 vietų įkrovimo aikštelė išsiskiria paprasta konstrukcija ir nereikalauja papildomo projektavimo. Greitai pastatoma aikštelė netgi turi stogą, ant kurio montuojamų 42 saulės elementų generuojama energija naudojama elektromobilių įkrovimui.
Įkrovimo galios lenktynėse praėjusiais metais nepralenkiami buvo Kinijos įrangos gamintojai. Net keletas šios šalies įmonių pradėjo siūlyti 1000 voltų kroviklius. Aukšta įtampa drauge su 800 amperų siekiančiu srovės stipriu leidžia pasiekti iki 640 kW įkrovimo galią. Kai galiausiai atsiras elektromobiliai, kuriuos galima įkrauti tokia galia, 500 km atstumui reikiamos energijos atsargas bus galima papildyti vos per 6 minutes. Beveik nebelieka skirtumo tarp degalų užpylimo ir baterijos pripildymo.
Dar viena įdomi tema – autonominiai elektromobiliai. Liudvigsburge (Vokietija) jau bandomas automatinis automobilių parkavimas ir įkrovimas, kuomet sistema įvairuoja elektromobilį į stovėjimo vietą, kurioje įrengtas įkroviklis. Tuomet kroviklio robotas prisijungia prie elektromobilio lizdo, baterija įkraunama ir automobilis perstatomas į kitą vietą. Tai vienu metu išsprendžia tiek stovėjimo vietos paieškos, tiek elektromobilio įkrovimo klausimus.
E. mobilumas negali būti ribojamas. Elektrifikacija kol kas daugiausiai palietė miestus, tačiau ji turėtų sklisti plačiau. Kad jau atėjo laikas žengti toliau mato ne tik įkrovimo tinklo vystytojai, bet ir už transporto infrastruktūros plėtrą atsakingos tarpvalstybinės institucijos. Netgi finansavimą tam skiria. Visa tai rodo, kad 2024-ieji bus įkrovimo infrastruktūros plėtros šalia svarbiausių magistralinių kelių ir bendrai regionuose metai. O kai elektromobilius bet kur Lietuvoje bus galima įkrauti greitai ir patogiai, jų skaičius taip pat pradės augti.
Komentaro autorius – Kazys Pupinis, „Eleport“ vadovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse
