D. Palavenis. Europos gynybos pramonės strategija – kokios galimybės Lietuvai?
Strategijoje numatyti tokie tikslai: 1) Skatinti ES valstybių narių bendradarbiavimą įsigyjant gynybos pajėgumus per tokias iniciatyvas, kaip pajėgumų plėtros plano (CDP) rengimas, koordinuotos metinės gynybos apžvalgos (CARD) ir nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo (PESCO) vykdymas; 2) Užtikrinti, kad visų tipų gynybos priemonės būtų prieinamos naudotojams ir būtų padidintas ginkluotės tiekimo grandinių saugumas ES; 3) Užtikrinti, kad nacionalinių ir ES biudžetų pagalba būtų finansuojama ES gynybos pramonė; 4) Peržiūrėti Europos investicijų banko skolinimo politiką siekiant sustiprinti ES gynybą; 5) Skatinti ES ir Ukrainos gynybos pramonės bendradarbiavimą; 6) Glaudžiau bendradarbiauti su NATO ir tarptautiniais partneriais.
Strategijoje numatyti siekiai 2030 m., iš kurių svarbiausi: 1) ES valstybėms įsigyti drauge daugiau kaip 40% gynybos priemonių; b) ES valstybėms daugiau kaip 50% gynybos priemonių įsigyti Bendrijoje (2035 m. – 60%).
Strategijoje numatyta įkurti Gynybos pramonės parengties tarybą, kurioje šalių narių atstovai derins bendrus ginkluotės įsigijimus. Į tarybą įeis Europos Komisijos (EK), Europos gynybos agentūros bei Europos išorės veiksmų tarnybos atstovai. Bus kuriamos Europos gynybos pramonės grupės, skirtos teminėms konsultacijoms su gynybos pramonės atstovais. Šių abejų koordinacinių forumų įkūrimas palengvins šalių komunikaciją, interesų grupių apjungimą bei spartesnį strategijos įgyvendinimą.
Strategijoje identifikuota, kad ES gynybos pramonė turi vadovautis NATO standartais gaminant karinę ginkluotę, techniką bei įrangą. Tai yra svarbus pokytis, nes neseniai buvo siekiama kurti atskirą ES gynybos gaminių standartą.
Siekdama išspręsti su sertifikavimu susijusias problemas, EK yra įsipareigojusi rasti priemonių, kurios pagreitins gaminių sertifikavimo bei bandymų procesus, ypač jei gaminiai yra gaminami keliose valstybėse kartu.
Toliau bus siekiama efektyvinti šiuo metu veikiančių Europos gynybos fondo (EDF) ir PESCO veiklas, leidžiančias narėms bendradarbiauti per visą gynybos pajėgumų gyvavimo ciklą. Tam planuojama nauja sistema - Europos ginkluotės programos struktūra (SEAP). Planuojama, kad SEAP leis valstybėms turėti naudos iš bendrų gynybos programų vykdymo. Valstybės galės pasinaudoti padidinta kofinansavimo norma, supaprastintomis viešųjų pirkimų procedūromis.
Planuojama, kad valstybėms narėms vykdant bendrus įsigijimus per SEAP jos nemokės PVM. O, esant valstybių bendram sutarimui dėl bendrai vystomos ginkluotės sistemos eksporto, SEAP skirs priemoką. Minėta struktūra veiks kaip tarptautinė organizacija, tad bus sudarytos sąlygos valstybėms gauti kreditus ilgalaikių ginklavimosi programų finansavimui. Planuojama, kad SEAP taip pat teiks dotacijas, kad EDF programos rėmuose sukurti prototipai būtų paleisti į masinę gamybą.
EK siūlo intensyviau išnaudoti Europos gynybos pramonės stiprinimo per bendrą viešųjų pirkimų aktą (EDIRPA) priemones išplečiant finansavimo priemonių apimtis bei galimybes. Iki šio laiko, jau skirta 0,3 mlrd. Eur – kompensuoti ES valstybėms dalį karinės įrangos, perduotos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, vertės.
Planuojama padidinti ES kuriamų karinių technologijų žinomumą narėms dalinantis informacija bei kuriant bendrą prekių ir paslaugų katalogą.
EK skatina valstybes sudaryti sutartis ir preliminariuosius susitarimus su kitomis narėmis, siekiant įsigyti ginkluotę pagal kitos valstybės jau sudarytas pirkimo sutartis.
Taip pat siūloma išplėsti Šaudmenų gamybos rėmimo įstatymu (ASAP) įgyvendinamos programos apimtis į ją įtraukiant ne tik 155 mm šaudmenų ir raketų „žemė–žemė“ gamybos apimčių didinimą, bet ir paspartinti investicijas į kitas šiuo metu trūkstamas gynybines priemones. Šiuo metu kaip tik yra žinomi ASAP pirmojo 0,5 mlrd. Eur kvietimo rezultatai.
Latvijos valstybinė gynybos korporacija, valdoma Latvijos gynybos ministerijos, kartu su NAMMO, NEXTER ir SIMMEL kompanijomis įgyvendins propelento artilerinėms sistemoms gamybos plėtrą, įskaitant ir naujos gamyklos statybą Latvijoje. Šiam projektui įgyvendinti konsorciumas iš ES gaus 41,3 mln. Eur dotaciją.
Papildomai yra planuojama kurti Gynybos tiekimo grandinių transformacijos (FAST) fondą, kuris leistų palengvinti galimybę gauti finansavimą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).
EK institucijos rems hakatonų, kuriuose bus sprendžiami iššūkiai su kuriais susiduria Ukrainos ginkluotosios pajėgos, organizavimą. Siekiant tai įgyvendinti bei toliau remti Ukrainos gynybos technologinę ir pramoninę bazę bus atidarytas ES inovacijų biuras Kyjive.
Siekiant užtikrinti ES gynybos pramonės tiekimo grandinių saugumą, EK svarstys apie galimybę finansuoti strateginių pagrindinių komponentų ir žaliavų, naudojamų gynybos sistemose, sukaupimą.
Planuojama, kad dar šiais metais bus peržiūrėta Europos investicijų banko politika gynybos pramonės finansavimo klausimu taip palengvinant prieigą prie reikiamo finansinio kapitalo. Teigiama, kad į daugelį vykdomų ES programų (pvz. ESF+, InvestEU, Sanglaudos fondas) bus įtrauktas ir gynybos bei saugumo aspektas, kas leis padidinti šio sektoriaus finansavimą.
Be abejo, tai yra EK pasiūlymas, kuriam dar turės pritarti Europos Parlamentas bei Taryba, tai gali užtrukti iki vienų metų. Daugelis iš minėtų planuojamų įgyvendinti priemonių turi ilgalaikį įgyvendinimo horizontą, t.y. įsigalios tik sekančioje finansinėje programoje (2028–2034). Nepriklausomai nuo to, Lietuva gali ruoštis šiam pokyčiui siekiant ne tik sustiprinti nacionalines ginkluotąsias pajėgas, bet ir užtikrinti, kad mūsų šalies gynybos ir saugumo pramonė turėtų pilnavertes sąlygas auginti kompetencijas bei didinti eksportą.
Kas iš to Lietuvai?
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos gynybos ir saugumo pramonę sudaro MVĮ, ir šiuo momentu nėra pastebimi realūs veiksmai steigiant ar plečiant valstybines įmones, vystančias tam tikras karines technologijas, būtų tikslinga skatinti MVĮ dalyvavimą ES finansuojamose iniciatyvose.
Būtina trumpalaikėje ir vidutinėje perspektyvoje skatinti startuolių, tyrimo institucijų kūrimąsi gynybos sektoriuje, nes kai bus įgyvendinama ši strategija, minėti startuoliai jau bus išaugę marškinėlius ir galės pretenduoti į ES finansavimą, skirtą MVĮ bei vidutinio dydžio įmonėms.
Būtina didinti nacionalinę Lietuvos gynybos ir saugumo ekosistemos tinkląveiką, siekiant užtikrinti greitesnį informacijos apsikeitimą, nes vyks labai daug iniciatyvų ir dalyviams bus sunku prioritetizuoti savo veiklas.
Taip pat būtina apsispręsti dėl nacionalinių programų, skatinančių šio sektoriaus vystymąsi, įdiegimo, ypač tose srityse, kurios nėra ar nebus dengiamos ES ar NATO iniciatyvų lėšomis.
Esamiems ir būsimiems Lietuvos gynybos ir saugumo ekosistemos dalyviams būtų labai pravartu pradėti ieškoti partnerių ES, nes finansavimas bus skiriamas bendrai vykdomiems projektams.
Iki šios strategijos įgyvendinimo formalios pradžios būtų tikslinga bendraujant su partneriais iš JAV, Kanados, Australijos, Izraelio, JK, Japonijos, Turkijos, Pietų Korėjos, Brazilijos ar Singapūro skatinti juos perkelti gynybos technologijų gamybos potencialą į Lietuvą, nes tokiu būdu jiems būtų atverta ES rinka.
Ministerijų bei Vyriausybės atstovai turi būti pasiruošę nuolat ginti nacionalinius Lietuvos gynybos ir saugumo ekosistemos dalyvių interesus bei atstovauti derinant šios strategijos praktines įgyvendinimo programas – kad gaunama nauda būtų didesnė nei įmokos į bendrą ES biudžetą. Lygiai taip pat mūsų šalies gynybos ir saugumo pramonės dalyviai turi susitarti, kokie Bendrijos projektai jiems būtų reikalingiausi, stiprinant savo kompetencijas bei konkurencingumą.
VERSLO TRIBŪNA
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
OWEXX siūlo didžiausią Lietuvoje reklamos plotų pasiūlą – tai efektyviai ir tikslinę auditoriją pasiekiančiai reklamos kampanijai reikalingos priemonės vienoje vietoje. Viena iš daugelio OWEXX siūlomų reklamos medijų – reklaminiai stendai, įrengti matomose miestų ir pagrindinių kelių vietose, tampantys drobe įsimintinai ir kokybiškai reklamos žinutei.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Nepriklausomai nuo to, kad didesnės dalies Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės kuriamų gaminių mūsų šalies kariuomenė neplanuotų įsigyti, būtų visgi pravartu išgirsti atsiliepimus iš galutinių vartotojų, t.y. karių – tai leistų kuriamus gaminius padaryti dar labiau konkurencingus tarptautinėje rinkoje. Lietuvos kariuomenė, suvokdama technologinio pranašumo svarbą per [email protected], pagal galimybes, teikia konsultacijas ir sudaro sąlygas bandymams poligonuose.
Kalbant apie nacionalinius ginkluotės įsigijimus, ateityje pasinaudojus SEAP, Lietuva galės nemokėti PVM, gauti kreditus programų finansavimui. Kitų iniciatyvų rėmuose Lietuva gali jau ir dabar įsigyti ginkluotės pagal kitų ES šalių narių sudarytas įsigijimo sutartis – taip galima tikėtis geresnės kainos, jei norimos įsigyti ginkluotės ir įrangos specifikacijos sutampa.
Komentaro autorius – Donatas Palavenis, BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas
