Kai meškos nepagauna, vaikosi peles
Naujausiais oficialiais pernai spalį Europos Komisijos (EK) Socialinių ir ekonominių tyrimų centro (CASE) paskelbto PVM atotrūkio ES šalyse tyrimo duomenimis, 2021 m. PVM atotrūkis sudarė 14,5%. Šalis per metus prarado 795 mln. Eur PVM.
2022 m. PVM atotrūkis Lietuvoje, išankstiniais CASE vertinimais, sumažėjo iki 13,5%. Praradimai siekia 799 mln. Eur. VMI aiškina, kad nesurinkta tokio mokesčio suma didesnė tik dėl to, kad PVM faktinis surinkimas buvo penktadaliu didesnis nei metais anksčiau.
Finansų ministerija mėgina pasigirti: tai didžiausias mažėjimas per visą skaičiavimo laikotarpį. Esą anksčiau praradimai siekė 1 mlrd. Eur per metus.
Tačiau vargu ar yra pagrindas girtis ar džiūgauti, ypač kai yra su kuo pasilyginti: Estijos, Latvijos, Lenkijos pažanga šioje srityje nepalyginamai didesnė – juolab kad kaimyninės šalys turėjo gana panašias starto pozicijas ir ekonominės raidos istorijas. Tačiau atotrūkį jos mažino kelis kartus sparčiau nei Lietuva.
Estija 2021 m. buvo trečia mažiausią PVM atotrūkį turinti ES valstybė (1,4%), Lenkija užėmė 8-ą vietą (3,3%). Lietuvą lenkia ir Latvija, kurios PVM atotrūkis tais metais sudarė 7,3%.
„Dar neseniai klientai pasakodavo, kad baisoka turėti verslo partnerį Lenkijoje, – tokiais dideliais mastais ten vagiamas PVM. Dabar pas kaimynus viskas kitaip. Jie smarkiai sugriežtino baudžiamąją atsakomybę už PVM sukčiavimą, įvedė rimtų ribojimų atsiskaitymams grynaisiais ir kitų priemonių“, – VŽ pasakoja Gintaras Juškauskas, mokesčių konsultacijų UAB „Merits“ asocijuotasis partneris, auditorius.
EK pažymėjo Lenkijai didelę pažangą pasiekti padėjusias priemones: valstybė įdiegė SAF-T (tarptautinis buhalterinės apskaitos duomenų teikimo mokesčių administratoriams ir kitiems informacijos naudotojams standartas) ir „ėmėsi kitų priemonių, nukreiptų prieš sukčiavimą bei mokesčių slėpimą“.
Lenkijos vyriausybė kaip veiksmingus įrankius tada įvardijo griežtesnes baudas už PVM sukčiavimą, PVM mokėtojų sąrašo patikslinimus, prievolę teikti e. ataskaitas, e. kvitus.
Aišku, kad pasimokyti yra ko ir iš ko. Tik ar to siekiama?
Monika Bielskienė, „PwC Legal“ vyr. projektų vadovė, advokatė, mano, kad ateityje tolesnio PVM atotrūkio mažėjimo Lietuvoje galima tikėtis dėl efektyviau panaudojamų duomenų. Pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios VMI gaus dar daugiau informacijos iš mokesčių mokėtojų, nes įsigalioja CESOP (Centrinė elektroninė mokėjimo informacinė sistema) tarptautinių mokėjimų raportavimo pareiga, vis plačiau taikomas kasos aparatų duomenų perdavimo realiuoju laiku mechanizmas, duomenis teikia platformos. Aktyviai naudojami i.SAF, i.VAZ (elektroniniai važtaraščiai), SAF-T ir kiti didelių ir detalių duomenų surinkimo įrankiai.
Teoriškai viskas taip – įrankiai yra, tačiau daug kas priklauso, kaip tinkamai ir sumanai jie bus naudojami: ar nesukurs neproporcingos administracinės naštos sąžiningai veikiančiam verslui ir identifikuos tas sritis, kuriose sukuriamas didžiausias PVM atotrūkis, ar bus taikomos joms tikslinės kontrolės priemonės.
Be to, ne visi vadinamieji (ir nemažai kainavę) įrankiai tinkamai veikia, todėl PVM atotrūkis mažėja gana menkais tempais – kitaip tariant, šio mokesčio praradimai vis dar įspūdingi.
Anot G. Juškausko, sveika logika sako, kad PVM atotrūkyje daug šešėlio.
„O tai reiškia, kad valstybės sukurta išmanioji mokesčių administravimo sistema (i.MAS) turi spragų ir šešėlio kažkodėl neužkabina – nepaisant PVM sąskaitų faktūrų registrų, i.SAF, elektroninių važtaraščių“, – svarsto jis.
Šešėlio „pievos“ Lietuvoje vis dar plačios ir derlingos: neapskaitomų pajamų – gausu. Deja, tai mielai toleruoja patys piliečiai-vartotojai, padėdami šešėliui tarpti toliau. Toje pilkojoje zonoje slypi nemenka dalis paslaugų sektoriaus, statybos, turgus, t. y. ten, kur pinigai „nemušami į kasą“, įteikiami nefiskaliniai čekiai, atsiskaitoma grynaisiais ir pan.
Tiesa, VMI aiškina, kad Lietuvai lygintis su kitomis ES valstybėmis nevertėtų – esą ir EK pažymi, jog PVM atotrūkio vertinimo tikslas yra ne apskaičiuoti rodiklį, o įvertinti pokyčio tendencijas, t. y. sudaryti galimybę valstybėms narėms suprasti, ar taikomos priemonės yra efektyvios.
Bet kaip tik Lietuvos rodiklis ir rodo, kad tos „taikomos priemonės“ nepakankamai efektyvios. Galima (bent iš dalies) sutikti su specialistų teiginiais, kad VMI resursai yra riboti – sunku pritraukti kvalifikuotų specialistų ir išsaugoti jau dirbančius, nes atlyginimai inspekcijoje gerokai mažesni, nei mokesčių specialistams siūlo privačios bendrovės.
Biudžetą VMI skiria politikai. Ir jie sugeba mokesčių administratoriui dar primesti kokių tik politikams į galvą šauna veiklos krypčių.
„Prisiminkime kad ir buvusį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką (Mykolą Majauską – VŽ), kuriam buvo svarbiausia like'us susirinkti, matyt, pretendavo į kažkokią politinę poziciją. Tam jis „įdarbino“ VMI, kad ši vaikytųsi kiekvieną įmonių automobilį, ar juo darbuotojas vaikų į mokyklą nenuveža“, – kalba G. Juškauskas.
Tai reiškia, kad dalį resursų, kurie yra riboti, VMI tenka skirti ne itin svarbiems pažeidimams, todėl pritrūksta pajėgumų gilintis į sritis, kur pradingsta nepalyginamai didesnės mokesčių sumos.
Tačiau, atrodo, kad pačiai VMI taip neatrodo – negana politikų prigalvotų „užduočių“, matyt, inspekcijai vis dar trūksta darbo: ji 2023 m. pabaigoje pakeitė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 str. komentarą ir sugriežtino poziciją dėl pajamų natūra skaičiavimo. Dabar nors darbuotojas įmonės automobiliu važiuoja tik į darbą ar grįžta iš darbo namo, tai be jokių išlygų turės būti vertinama kaip automobilio naudojimas asmeninėms reikmėms. Ir atitinkamai apmokestinta.
Taip menkos mokesčių prievaizdo pajėgos ir toliau metamos į visokių šūdeliavimų lankas. VŽ nuomone, gal pirmiausia VMI derėtų susitvarkyti su pagrindinėmis problemomis, smulkmes paliekant geresnei ateičiai, kai kitų darbų nebeliks. Nesurenkame PVM – velkamės ES uodegoje, nesurenkant baudų, jos dar padidinamos, vis dar be apčiuopiamų rezultatų galynėjamės su milžiniškų apimčių šešėliu, tebeveikia neišnarpliotos įspūdingos mokesčių vengimo schemos, milijonai eurų atlyginimų pavidalu vis dar įteikiami vokeliuose ir kt.
Aišku, kad tada „nevertėtų lygintis su kitomis ES valstybėmis“, – prilygti neišeina.
