Galimybės po devyniais užraktais
Verslo atstovai teigia, kad Europos Sąjungos (ES) investicinių fondų (ESIF) projektų administracinė našta verslui auga kone eksponentiškai.
„Dabar, kai lemtingai svarbi bet kokia paskata Lietuvos konkurencingumui, mes patys sau prisistatome barjerų“, – VŽ kalba Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.
Siekdami atkreipti institucijų dėmesį į augančios administracinės naštos problemą ir vardindami konkrečias verslui nepalankias situacijas, pramonininkai ne kartą kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM) ir VšĮ Inovacijų agentūrą (IA), ragindami ieškoti būdų, kaip palengvinti šią naštą.
Tarp verslo galimybes ribojančių problemų – projektų finansavimo sąlygų aprašuose numatomi pertekliniai reikalavimai pareiškėjams. Tokių reikalavimų, pasak V. Janulevičiaus, ES reglamentai nenumato.
VŽ ne kartą rašė apie senokai gyvuojantį vietinių valdininkų pomėgį prismaigstyti papildomų reikalavimų – tuomet neretai verslas tiesiog negalėdavo gauti pinigų iš europinių fondų vien todėl, kad sąlygose būdavo surašyta aibė, švelniai tariant, keistų reikalavimų. Taip ES investicijų pinigai gulėdavo neliesti iki galutinio X termino, o jau tada, idant nereikėtų grąžinti pinigų Briuseliui, lėšos skubiai būdavo mestos įsisavinti.
Pasiteiravus Europos Komisijoje apie perdėtus reikalavimus, VŽ tada gavo atsakymą, kad jokių papildomų reikalavimų europinės struktūros neteikia, tai – jau vietinė saviveikla.
Atrodo, kad padėtis ne tik nepasikeitė, bet tapo dar labiau „praturtinta“ apsunkinimais. Dabar iš projektų vykdytojų administruojančios agentūros reikalauja perteklinių dokumentų, duomenų ir patikslinimų, kurie nėra aprašyti paraiškose ar kriterijuose. Neretai prašoma ir papildomos informacijos, patikslinimų jau projekto vykdymo metu.
Romualda Stragienė, Inovacijų agentūros (IA) direktorė, sako, kad administracinės naštos problema agentūrai puikiai žinoma – jos mažinimas yra viena iš strateginių agentūros veiklų, numatytų 2023 m. pavasarį patvirtintoje strategijoje.
Jos teigimu, siekdama šio strateginio tikslo agentūra yra išsikėlusi du uždavinius – iki 2025 m. sukurti integruotą paslaugų klientams valdymo sistemą ir mažinti jiems tenkančią administracinę naštą. Kai kurie palengvinimai jau padaryti, dėl kitų vyksta diskusijos su ministerijomis.
Pasak R. Stragienės, per IA Lietuvos verslo įmones pasieks 511,2 mln. Eur ESIF 2021–2027 m. laikotarpio investicijų. Anot jos, įvertinus tikėtiną paraiškų skaičių, kiek turėtų gauti agentūra, ir projektus, kurie bus įgyvendinami per šią agentūrą, tikėtina, kad įmonių, siekiančių įgyvendinti vien IA administruojamus projektus minėtu laikotarpiu, išlaidos sudarys mažiausiai 21,5 mln. Eur.
Dėl reikalavimų pateikti papildomų duomenų ir patikslinimų, anot IA vadovės, išties būta perlenkimų. Bet dabar agentūra pradėjo naudoti kontrolinį klausimyną, kuriame yra sužymėti punktai, kuriuos reikia sužiūrėti, kad nebūtų prašoma per daug.
Ineta Rizgelė, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė, teigia, kad IA kol kas vienintelė iš ESIF administruojančių agentūrų yra sukūrusi administracinės naštos skaičiavimo modelį.
Pasak jos, modelis geras tuo, kad aiškiai parodo sudėtines administracinės naštos dalis ir jų lyginamąjį svorį. Pagal tai galima aiškiau išskirti prioritetus – daugiausia rezultatų galima pasiekti tvarkant tuos etapus, kur administracinės naštos dalis didžiausia. Išmatavus administracinės naštos dydį, galima išsikelti konkrečius tikslus ir matuoti progresą, antraip visa veikla būtų nekonkreti.
Regis, ne tik verslininkams atrodo, jog kol kas IA vienintelė iš tiesų rūpinasi, kad administracinė našta lengvėtų (primename: išlaidos biurokratizmui sieks 21,5 mln. Eur).
Projektų finansavimo sąlygų aprašuose esantys pertekliniai reikalavimai, kuriais skundžiasi LPK yra ne agentūros, o Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) sritis, kuri rengia verslui skirtas finansavimo priemonių taisykles.
EIM konkrečių priemonių VŽ nenurodo, tik komentare konstatuoja, kad vienas pagrindinių jos siekių yra mažinti valstybės institucijų administracinę naštą verslui.
Administracinės naštos mažinimas yra viena prioritetinių užduočių, kurios yra keliamos Inovacijų agentūrai, pabrėžia EIM.
Kitaip sakant, tai pačiai agentūrai, kuri tuos klausimus ir kelia. O pati EIM net nesugeba komentare VŽ pasakyti, kaip ji vykdys tuos siekius „mažinti valstybės institucijų administracinę naštą verslui“. Vietoj to – bendros frazės.
Kaip verslo sąnaudų taupymo šaltinį IA mato skaitmenizuotą smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) deklaracijų pateikimo sistemą. Pasak R. Stragienės, vien agentūros projektuose įmonėms susitaupytų daugiau nei 3 mln. Eur, o tokios formos yra reikalingos ir kitoms institucijoms.
Šios sistemos kūrimas dabar patikėtas Registrų centrui. Apie ją kalba ir Finansų ministerija – ji tvirtina, kad kreipėsi į EIM kaip į instituciją, atsakingą už verslo aplinkos gerinimo veiklos sritį bei už viešųjų paslaugų skaitmeninimą, ragindama aktyviau spręsti SVV reikalingos elektroninės paslaugos kūrimo klausimą.
Matant, kaip įvairios institucijos tik „kreipiasi“ viena į kitą, VŽ nuomone, atrodo, kad verslininkams ir toliau teks kapanotis biurokratijos brūzgynuose, todėl dalis ES fondų investicijų realiai nepasieks Lietuvos verslo. Nebus pasiekti ir numatyti tikslai – šalis netaps nei konkurencingesnė, nei pažangesnė, nei žalesnė.
Tiesa, LPK prezidentas vis dėlto viliasi, kad Vyriausybė nesustos pusiaukelėje ir sudarys sąlygas atsakingam verslui realiai, geromis sąlygomis įgyvendinti svarbius projektus, o ne padės tuos pinigus į nepasiekiamą stalčių su užrašu „galimybės“.
