Ar dar liko finansinių lašinių 2024-iesiems?
Mažesnius lūkesčius dėl 2023-iųjų turėjo padiktuoti sulėtėjęs vartojimas dar 2022-ųjų pabaigoje. Nepaisant to, metai buvo pasitikti optimistiškai. Verslas buvo nusiteikęs augti, braižė drąsias apyvartų ir pelnų diagramas. Visgi pirmuoju antausiu tapo ėmusios augti palūkanų normos: nors pirmi šuoliai aukštyn vartotojų negąsdino, kalbos apie tai, kad nežinia, kada augimas sustos, taip pat auganti infliacija, sukėlė nerimą.
„Pinigų rinkoje tikrai yra, santaupų tikrai yra, tik niekas neskuba jų leisti, laukia, kas čia bus“, – VŽ tikina rinkos dalyviai.
Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas, aiškina, kad pirmoji 2023 m. pusė pareikalavo nemažų vidinių įmonių resursų. Ypač sunku buvo toms įmonėms, kurių didžioji dalis transporto parko yra lizinguojama (arba nuomojama kitais finansiniais instrumentais), nes vilkiko uždirbtas pinigų srautas galėjo būti nepakankamas lizingo įsipareigojimams padengti.
„Tačiau ramina tai, kad pernai finansinių skolų lygis buvo gana žemas ir įmonės buvo sukaupusios dideles pinigų sumas likvidumui išlaikyti“, – kalba jis.
Savotišku sąstingio ženklu tapo ir žinia, kad sandėliuose laisvų vietų metams bėgant į antrąją pusę pritrūko. Remigijus Valickas, nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ komercinio NT projektų vadovas, pasakoja VŽ, kad laisvų vietų šalies sandėliuose nėra, o jei ir atsiranda, jos užsipildo žaibiškai. Lauktu postūmiu turėjo tapti kalėdiniai išpardavimai, kurie, vylėsi bendrovės, išjudins vartojimą, atlaisvins vietas sandėliuose ir vėl užves transporto bei logistikos sektoriaus variklius.
Tik Kalėdos, regis, taip ir neatėjo. Bent jau taip sako Pavelas Kvetenas, bendrovės „Everwest“ vadovas. Jis pabrėžia, kad nors ir 2022-ieji buvo lydimi spartaus augimo, apie 2023-iuosius to pasakyti negalima. Negalima kalbėti net ir apie stabilumą, nes kol kas pervežimų kainos nugrimzdusios į dugną ir nežinia, kada galima laukti pakilimo ar pagerėjimo.
Pasak Rasmos Saulės, transporto ir logistikos UAB HRX vadovės, kol kas finansinių lašinių sektorius dar turi: jų pavyko užsiauginti per koronaviruso pandemiją ir po jos. Tik štai augimo, koks džiugino verslą, tikėtis jau nebereikėtų.
Galvojant apie ateinančius metus, neaišku, ar tų finansinių atsargų, sukauptų dabar, užteks iki jų pabaigos. VŽ kalbinti vežėjai neslepia, kad krovinių kiekis auga, tačiau pervežimų kainos tokios mažos, jog reikia džiaugtis, jei finansinės eilutės priešakyje nėra minuso. Konkurencija taip pat arši, mat kol kas, pajutę mažėjančių kainų vajų, sąlygas diktuoja klientai, visuomet galintys pasirinkti tą, kuris veža pigiau.
Tik tokia strategija – neilgalaikė. Jau dabar didžiausi Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus žaidėjai prognozuoja, kad visos Europos Sąjungos mastu 2024-aisiais nuvilnys transportininkų bankrotai. Ryškiausiai pasikeitusi situacija bus matoma metų pabaigoje.
Tada, prognozuoja didieji, vežėjų netekusioms įmonėms teks ieškoti naujų paslaugų teikėjų, o tokie pokyčiai gali atnešti ne tik kainų, bet ir verslo apimčių augimą. VŽ nuomone, svarbiausia dabar optimizuoti veiklą ir dirbti taip, kad šio momento pavyktų sulaukti ir pasiruošti galimiems augimo šuoliams, nes į juos reaguoti reikės labai greitai.
