(Pa)prasta ESO aritmetika
VŽ primena: Valstybės kontrolė (VK), atlikusi elektros energetikos sektoriaus auditą, spalį konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 m. permokėjo 160 mln. Eur, arba vidutiniškai po 88,8 Eur.
„Už rankos pagauta“ ESO tuomet pažadėjo, kad permoką grąžins – bet negreitai, iki 2036 m. Ir ko jai skubėti: terminas ilgas, per tą laiką permokos puikiai praverstų kaip apyvartinės lėšos. O vartotojai tegul palauks.
Tačiau šie, pasipiktinę taip akivaizdžiai tempiama guma, į tokį gudrų energetikų planą reagavo gana aktyviai. Juolab kad vargu ar yra (jei išvis tokių yra) daug piliečių, gavusių indulgenciją susimokėti skolą valstybei per 15 metų?
O gal tokią teisę už net mažesnį įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai yra gavusi kuri nors privati bendrovė?
VK irgi nenurimo: ji teigė, kad toks ilgas permokos grąžinimo terminas nustatytas be aiškių kriterijų, jis kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.
Galiausiai gruodžio pradžioje ESO pareiškė, kad permoką buitiniams vartotojams svarsto grąžinti per 2,5 metų, o įmonėms – per 7,5 metų, pradedant nuo 2024 m. liepos.
Renatas Pocius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas, teigė, jog numatomas paskelbti permokos grąžinimo grafikas bus „su keliomis alternatyvomis“. Pasak jo, jį patvirtinus iki šių metų pabaigos, permoka būtų pradėta grąžinti nuo 2024-ųjų liepos per mažesnį ESO skirstymo tarifą.
Pažadėti galima, tačiau iš kur paimti pinigų? Diskusijose imta vartalioti įvairius scenarijus. VERT, pristačiusi ESO 157,7 mln. Eur grąžinimo grafiką, diskusijos metu kvietė rinkos dalyvius ir kitus suinteresuotus asmenis pateikti pastabų bei pasiūlymų dėl lėšų grąžinimo grafiko ir pateiktų alternatyvų.
Dar prieš diskusiją pasiteiravus, koks permokos grąžinimo būdas bendrovei yra priimtiniausias, ESO teigė, kad komentuos tik VERT susitikime su suinteresuotosiomis šalimis.
Labai supaprastinus, pasiūlyti trys galimi pinigų šaltiniai: investicijų mažinimas, skolos didinimas arba papildomos dedamosios tarife įvedimas.
Tai skamba tarsi pasirinkimas blogo varianto iš dar blogesnių. Galiausiai siūloma susimesti visiems sumokant mažesnį tarifą, nei jis būtų, – mokėsime vis tiek, grąžins per mažesnį paėmimą.
Atsižvelgiant į pagrindinius kriterijus: investicijų plano įgyvendinimą, tvaraus įsiskolinimo kriterijų bei teikiamų paslaugų kokybę, trečia alternatyva pasiūlyta kaip pagrindinė.
Pasak VERT, tik įvedus papildomą dedamąją kainoje, bus toliau įgyvendinamas dešimtmečio investicinis planas, be to, bus išlaikomi tvaraus skolinimosi kriterijai.
Pasak Renaldo Radvilos, ESO vadovo, norint per metus papildomai į tinklus investuoti 100 mln. Eur, skirstymo tarifą reikėtų padidinti bent 1 centu.
Įdomu ir tai, kad nekalbėta apie ESO galimybę pasiskolinti iš „Ignitis grupės“.
ESO pateikia ir savo skaičiavimus, kiek mažėtų tarifas permoką (reguliacinį skirtumą) nuo kitų metų liepos vartotojams grąžinant per trumpesnį laiką nei anksčiau numatytą 15 metų terminą.
Grąžinant skirtumą per 7,5 metų visiems vartotojams, neprioritetizuojant gyventojų, tarifas vidutiniškai mažėtų 0,08 cento už kilovatvalandę (kWh), o per pirmus 2,5 metų – skirtumą grąžinant tik gyventojams – tarifas mažėtų 0,6 cento už kilovatvalandę (kWh). Minėtu 2,5 metų laikotarpiu verslo klientų tarifui įtakos nebūtų.
Kitais žodžiais, vartotojai turės sumokėti šiek tiek mažiau, o ESO gaus mažiau pajamų.
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) piktinosi pasiūlytomis permokos grąžinimo sąlygomis ir siūlė inicijuoti derybas tarp ESO ir vartotojų.
VŽ nuomone, verslo priekaištuose slypi daug svarių argumentų. Viena vertus, neaišku, kodėl vartotojai diskriminuojami pagal jų grupes – kodėl siūloma buitiniams vartotojams grąžinti permokas pirmumo tvarka, o tik tada jas grąžinti verslui?
Kita vertus (o tai liečia absoliučiai visus), realiai vartotojai neatgaus visų pinigų, kuriuos iš jų pasisavino ESO: pinigai nuvertėja. Ir nuvertės dar daugiau. Žadamos palūkanos to nepadengs.
„Kuo labiau gilinamės į vartotojų grąžinimo schemą, tuo liūdniau darosi. Vartotojai realiai neatgaus nė 30% nuo linksniuojamos permokos“, – komentavo LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
Jis skaičiuoja: nors nuo 2018 m. vartotojų kainų lygis ūgtelėjo 43,7 procentiniais punktais, o nuo 2021 m. pradžios – 36,8 procentiniais punktais, grąžinant permoką nebus taikomas permokos indeksavimas ar jokios realią rinkos situaciją atitinkančios palūkanos.
Vien dėl to vartotojai neatgaus maždaug 40 centų nuo kiekvieno euro, permokėto ESO.
VERSLO TRIBŪNA
„Babble Coffee Club“ – neseniai duris atvėrusi erdvė pačiame Vilniaus centre (Gedimino pr. 39), kurioje jungiasi vėlyvieji pusryčiai, rūšinė kava ir jauki dovanų parduotuvė.
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Išgirdus terminą „tvarumas“, neretai pirmiausia kyla asociacijos su aplinkosauga ar gamtos išteklių saugojimu. Vis dėlto atsakingai veikiančios bendrovės šią sąvoką interpretuoja gerokai plačiau ir kompleksiškiau. „Tai – sąmoningas efektyvumas, – sako nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Omberg Group“ vadovai. – Tvarumas reiškia gebėjimą užtikrinti ilgalaikę plėtrą, nepažeidžiant ateities kartų interesų, sąžiningą elgesį su darbuotojais, kartu stiprinant konkurencingumą ir reputacinį kapitalą.“
Verslininkų atstovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nenumatytų išlaidų padidėjimo augs ir pats perskirstymo tarifas. Iš papildomos dedamosios skirstymo tarifui perskaičiavimo VERT numato papildomas 96 mln. Eur ESO įplaukas, o tai reiškia, kad vartotojai 156,4 mln. Eur sau grąžins sumokėdami ESO 96 mln. Eur, taigi, 61% permokos vartotojai dengs savo pačių lėšomis.
Štai ir visa „pasisavinimo“ ir „grąžinimo“ aritmetika.
