R. Vilpišauskas. Svarbiausia Europos savaitė
Tačiau būtent tai įvyko visai neseniai, rengiantis gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas apsilankė Paryžiuje, kur susitiko su Prancūzijos prezidentu E. Macronu.
Šis bandė dvišaliame pokalbyje įtikinti V. Orbaną, kad pakeistų savo poziciją ir nebesipriešintų Europos Komisijos (EK) rekomendacijai pradėti derybas dėl narystės ES su Ukraina bei naujam ES finansinės paramos Ukrainai paketui.
Deja, nei po šio, nei po susitikimų su kitais ES valstybių narių vadovais V. Orbanas savo pozicijos nepakeitė. Šio straipsnio rašymo metu jau buvo išsemti visi kiti ES formatai, kuriuose paprastai siekiama rasti kompromisus prieš EVT susitikimus – ir ambasadorių susitikime, ir ES šalių užsienio reikalų ministrų taryboje nepavyko įtikinti Vengrijos atstovų.
Dedamos ES institucijų pastangos ir tai, kad net tradiciškai labai atsargiai tolesnės ES plėtros atžvilgiu nusiteikusios Prancūzijos prezidentas palaiko derybų su Ukraina (bei dar dviem šalimis kandidatėmis) pradžią kitų metų pavasarį, jei jos toliau vykdys EK įvardintas reformas, rodo, kad šioje EVT sprendžiami strateginiai ES reikalai. Todėl ne be pagrindo Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai neseniai viešai teigė, kad ši savaitė yra ypač svarbi Europai.
Pasitaiko, kad būtent EVT susitikimuose pavyksta galiausiai rasti kompromisus tokiais strateginiais klausimais, ypač kai lyderystės imasi tokios šalys kaip Vokietija, galinti savo siūlymus paremti ir papildomais finansiniais ištekliais. Tačiau šiuo metu Vokietijos valdančiosios koalicijos partneriai vis dar ieško išeities, kaip elgtis po to, kai Konstitucinis teismas apribojo galimybes naudoti už šalies federalinio biudžeto esančius specialius fondus žaliajai transformacijai ir verslo subsidijavimui remti. Analitikai svarsto, ar dėl nesutarimų viešųjų finansų klausimais neiširs koalicija ir nekils rimta politinė krizė šalyje.
ES kartais lyderystės imasi ir Bendrijos institucijų vadovai. Tačiau EVT pirmininkui Charles‘iui Micheliui, kiek anksčiau specialiai apsilankiusiam šiuo tikslu Budapešte, taip pat nepavyko įtikinti Vengrijos premjero pakeisti savo pozicijos. Europos Komisija ES plėtros atžvilgiu iš tiesų parodė lyderystę, po Rusijos plataus masto puolimo pasiūlydama suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių tapti ES narėmis statusą.
Ypač svarbus ekonomine prasme Ukrainai buvo ES sprendimas, pasiūlytas EK, pašalinti muitus prekybai su ES ir sudaryti sąlygas laisvai teikti paslaugas. Toks žingsnis buvo visiškai pagrįstas ir ekonominiais argumentais, ir kaip politinis paramos Ukrainai ženklas. Deja, kaip matome, net iki tol Ukrainą aktyviai rėmusios Lenkijos vyriausybė nesugebėjo suvaldyti šios spartaus ekonominio Ukrainos integracijos į ES bendrąją rinką proceso ir rasti būdų suderinti jį su savo šalies įmonių konkurenciniais gebėjimais.
Labai svarbus ir neseniai paskelbtas EK sprendimas pasiūlyti kitų metų kovą pradėti ES derybas dėl narystės su Ukraina bei Moldova su sąlyga, kad jos iki tol įvykdys reikiamas reformas. Taip suteikiama motyvacija šiomis šalims tęsti reikalingas reformas ir kartu laikomasi principo, kad tik jas įgyvendinusios kandidatės gali judėti link narystės ES.
Tačiau kiekvienas toks EK pasiūlytas žingsnis link naujų narių priėmimo turi būti patvirtintas EVT ir jam turi pritarti visos 27 ES valstybės narės. Tad net jei šioje EVT pavyks rasti būdų įtikinti Vengriją pakeisti savo poziciją ir suteikti galimybę Ukrainai judėti link narystės ES, tai yra ženklas, kad jos kelias į ES bus ilgas ir labai sudėtingas. Ir ironiška, kad būtent Vengrijos premjeras kritikuoja Ukrainą dėl korupcijos problemų...
Komentaro autorius – Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI profesorius
