Slapukavimo kaina: verta apskaičiuoti
Dešimtys tūkstančių juridinių asmenų vis dar šios prievolės nevykdo: finansines ataskaitas (FA) už praėjusius metus iki gruodžio 1 d. buvo pateikę 115.000 juridinių asmenų, nors tai padaryti šiemet privalo apie 156.000 įmonių ir organizacijų.
Kai kurios bendrovės į VŽ prašymu RC sudarytą TOP 20 didžiausių pagal pajamas Lietuvos įmonių, iki gruodžio 1 d. nepateikusių FA, sąrašą pateko dėl neapibrėžtos padėties – pasikeitus akcininkams ar dėl europinių sankcijų, įmonei pritaikytų, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Kitoms neplanuotai ilgai užtruko audito procedūros dėl sudėtingo veiklos modelio, nepasisekė pasirinkti audito bendrovės ir kt.
Stebint kelerių metų statistiką, pamažu ryškėja tendencija – besislapstančių ar tiesiog šiaip prievolę ignoruojančių būrelis pamažėle menksta. Ekspertai mano, kad prie to prisideda verslo branda: verslo asociacijos, institucijos sutaria, kad tinkamai parengtos FA yra itin svarbus informacijos šaltinis visiems suinteresuotiesiems asmenims priimant sprendimus, susijusius su įmone ar kitu juridiniu asmeniu, – padeda numatyti su subjektu susijusias rizikas, įvertinti jo finansinę būklę.
Matyt, ne veltui tokia juridinių asmenų informacija kartais pavadinama subjekto „ekonomine nuotrauka“, kurioje matyti įmonės turtas, įsipareigojimai, veiklos rezultatai. Tokia informacija svarbi bendrovių partneriams, tiekėjams, klientams, kreditoriams, įmonių darbuotojams, taip pat valstybės institucijoms, įstaigoms ir kt.
Tačiau, kaip teigia Mindaugas Samkus, RC atstovas spaudai, verslo branda – ne vienintelė padidėjusio drausmingumo priežastis. Poveikio priemonės, kurias pasitelkia centras, irgi atlieka savo vaidmenį.
Tiesa, tos priemonės ne iki galo efektyvios. Apie vadinamąsias minkštąsias, ko gero, nėra ko ir kalbėti, nors kai kam gal ir jų užtenka: RC informuoja, paragina, primena, pasiūlo pagalbą etc.
Kietosios priemonės esą veiksmingesnės – išrašomi administracinių nusižengimų protokolai, o ilgą laiką FA neteikiantys juridiniai asmenys likviduojami ir išregistruojami, paramos gavėjams panaikinamas šis statusas, vadinasi, ir galimybė gauti paramą.
Minėtus administracinio nusižengimo protokolus RC išrašo atsitiktine tvarka atrinktiems juridiniams asmenims.
Būtent – atsitiktine, ir tik nedaugeliui. Pavyzdžiui, per 2023 m. paskirta daugiau kaip 1.000 nuobaudų FA nepateikusių įmonių ir organizacijų vadovams. Primename, kad nedrausmingųjų skaičiuojama dešimtimis tūkstančių. RC turi pasiteisinimą: trūksta resursų – ir žmogiškųjų, ir kitų.
Baudos lyg ir neįspūdingos: pagal naująją, š. m. birželio 22 d. įsigaliojusią, Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) redakciją vidutinės baudos dydis siekė 600–625 Eur. Anksčiau ji tetraukė iki 250 Eur.
Kita vertus, jei įmonė turi ką slėpti, tokios baudos jai – vieni niekai. Ypač – stambesnei.
Tiesa, nuo kitų metų liepos 1 d. nedrausmingų bendrovių vadovams visiškai išvengti atsakomybės nebepavyks – įsigalios nauji ANK pakeitimai ir pradės veikti automatizuota administracinio nusižengimo įforminimo procedūra, t. y. protokolai vadovams bus surašomi automatiškai. Na, o baudos jau minėjome, kokios.
Atrodo, kad tai ir visos RC galimybės.
VŽ nuomone, yra ir kitas lazdos galas, tad prievolę ignoruojančiam verslui derėtų įsiklausyti į ekspertų vertinimus: įmonės požiūris į ataskaitų teikimą parodo jos politiką, tikrąjį veidą – sąžiningas verslas ataskaitas paprastai teikia laiku. Kredito biuras „Creditinfo“ perspėja: vengimas teikti FA gali reikšti, kad bendrovė turi finansinių bėdų ar nori ką nors nuslėpti.
O tai – ne tik signalas partneriams ir galimai ilgalaikė žala reputacijai. Ne mažiau skaudžiai gali atsiliepti ir finansiniai apribojimai: neteikiančioms ataskaitų įmonėms kredito įstaigos gali riboti finansavimą, draudikai – atsisakyti drausti prekinius kreditus įmonės vardu. Vėluojanti ataskaitas teikti įmonė (ką ir kalbėti apie išvis vengiančias tai daryti) netenka „Creditinfo“ reitingų, o tai irgi sukelia daug klausimų (ir nerimo) partneriams bei klientams.
