G. Jukna. Pasitikėjimo švytuoklė: „Tarp partijų, verslo ir ugniagesių“

Realybėje partijų kalbos lieka kalbomis, o konkretūs veiksmai nuvilia. Gal girdėjote, kad ugniagesiai save reklamuotų? Man neteko, tačiau esu tikras, kad kilus gaisrui, atvyks ir padarys viską, kas įmanoma, kad gaisras būtų likviduotas, o žmonės ir turtas - išgelbėti. Greitai, užtikrintai ir be pompastikos.

Pamačius tokius tyrimo rezultatus klausiu savęs: jei verslas turėtų tokį pasitikėjimą, kaip partijos ir Seimas, kiek ilgai jis išgyventų? Kiek vertės yra pasitikėjime? Mėgstu į situacijas pažiūrėti įvairiais kampais.  

Viena didžiausių pasaulyje komunikacijos kompanijų „Edelman“  išleido jau 23-čią kasmetinę Trust Barometer 2023 studiją, kurioje apžvelgiamos pastarųjų metų tendencijos apie pasitikėjimą įvairiomis institucijomis visame pasaulyje. Tyrimas buvo atliekamas 28 pasaulio valstybėse, o pagrindinė tyrimo išvada - atsiradusi poliarizacija.

2023-ųjų rezultatai rodo, kad verslu pasaulyje pasitiki 62% respondentų, tuo tarpu nevyriausybinės organizacijos, vyriausybės, žiniasklaida priskiriami prie neutralių.  

„Šiuo laikotarpiu verslas tampa vienintele institucija, matoma kaip turinti kompetencijas ir veikianti pagal etikos standartus. Vyriausybės matomos kaip nekompetentingos ir neetiškos. Tokiu būdu verslas spaudžiamas užimti tuštumą, kurią sukuria vyriausybės („Edelman“ ataskaita 2023)“.  

Grįžkime prie verslo ir politikos temų Lietuvoje.

„MG Baltic“ bylos nagrinėjimas vėl supurtė Lietuvos visuomenę. Čia dar negalime dėti taško, nes teisminis procesas nesibaigė. Galutinį sprendimą priims Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tačiau ši istorija turi gerąją ir blogąją puses. Geroji – nešvarūs darbai sulaukia atpildo, blogoji – pasitikėjimas krenta tiek politikais, tiek verslu, nes šią situaciją vidutinis gyventojas pritaiko ir niekuo dėtiems verslams bei politikams.

2023 m. lapkritį Valstybės kontrolė nustatė, kad ESO, kurią valdo  UAB „Ignitis grupė“ (pagrindinis akcininkas yra  Finansų ministerija), turi 160 mln. Eur  permoką iš gyventojų ir verslo. Gerai, kad pripažino, tačiau siūlymas grąžinti šiuos pinigus per 15 metų šokiruoja. Įsivaizduokite, kad jūs turite verslą ir išsiaiškinate (priežastys nesvarbios), jog esate nesumokėję 1.000 Eur mokesčių. Kaip jūs manote, kiek laiko lauks mokesčių inspekcija? Maža to, ji pritaikys delspinigius už visą laikotarpį. Tai yra teisingas principas, tačiau kodėl jis negalioja, kai valstybė atsiduria minėto verslininko pozicijoje? Kodėl valstybė leidžia sau taikyti dvigubus standartus ir tai pateisina?

Man nesuprantami argumentai, kuriais bandoma pasakyti, kad grąžinus šiuos pinigus mokesčių mokėtojams, ESO tektų brangiai skolintis. Tai reiškia tik viena – mokesčių mokėtojų pinigai priimami kaip dovana ir nejaučiama jokios atsakomybės. Tačiau pinigai kainuoja, mokesčių mokėtojų pinigai taip pat, nesvarbu, kurioje kišenėje jie padėti. O jau yra pranešta, kad nuo kitų metų 2,2 cnt didėja elektros perdavimo tarifas, už kurio dydį yra atsakinga ta pati ESO. Ar tai jums panašu į pasitikėjimo kūrimą?

2023 m. gegužės mėnuo politikams tapo rimtu išbandymu. Po garsiai nuskambėjusio „čekiukų“ skandalo teko atsistatydinti švietimo, mokslo ir sporto ministrei, o  47% rinkėjų nurodė, kad jų pasitikėjimas savivalda krito. Mano vertinimu, politikai tapo savo pačių sukurtos sistemos įkaitais, o po skandalo padaryti pokyčiai yra aiškūs ir reikalingi bei užtikrinantys skaidrumą.

Tačiau švietimo sistema pasiliko aklavietėje, nes spalio mėnesį pradėtas dalies mokytojų streikas vis dar nesibaigė. Čia matomas poliariškumas net tarp pačių profsąjungų, nes vienos streikuoja, kitos - ne, o juk jos visos atstovauja tiems patiems mokytojams.

Kita vertus, vėl girdime naujas taisykles, pagal kurias būsimieji abiturientai bus priimami į aukštąsias mokyklas. O kiek laiko liko iki egzaminų? Kas šiose taisyklėse bus naujo ir ką privalo žinoti būsimas abiturientas, ketinantis studijuoti norimame universitete? Ar tai prideda pasitikėjimo? Man atsakymas yra aiškus.

Svarstau, nejaugi politiko vieta yra tokia šilta, kad atitrūkstama nuo realybės ir nebesuvokiama, kokiame laikmetyje gyvename? Baudžiamojo kodekso požiūriu, yra skirtumas tarp mažos ir didelės vertės. Tačiau žvelgiant iš pasitikėjimo perspektyvos, tiek didelė, tiek ir maža nuodėmė sukuria tas pačias pasekmes. Abiem atvejais pasitikėjimas yra sunaikinamas.

Pasitikėjimo svarbą verslas supranta, nors ir čia pasitaiko atvejų, kai rizikuojama reputacija tikintis, kad niekas nepastebės. Dar nepadėtas taškas „Grigeo“ byloje dėl daugiau kaip 48  mln. Eur civilinio ieškinio ir tikiu, kad Lietuvos piliečiai sužinos, kokia iš tikro žala gamtai buvo padaryta, o kaltieji prisiims atsakomybę.

Esu Derybų strategas ir praktikas, todėl labai gerai suprantu Pasitikėjimo kainą ir vertę. Kai nėra pasitikėjimo, derybininkai eina kovoti, o kai pasitikėjimas egzistuoja tarp abiejų derybininkų, atveriama erdvė kūrybai, kurios rezultatas - ženkliai geresni ir tvaresni susitarimai bei pagarba savo derybų partneriui.

Žvelgiant į politikus ir partijas, panašu, kad reputacijos ir pasitikėjimo svarbos jie nesureikšmina. O gal net sistemingai nemato prasmės, nes rinkimai vyksta kas ketveri metai ir jų organizavimas yra svarbiau, nei kas bus po jų. Jei vertintų, netektų girdėti absurdiškų pasiaiškinimų ir išsišokimų, o rinkėjų apklausų rezultatai parodytų kitokias tendencijas.

Ateinančius 2024 metus galime drąsiai vadinti rinkimų metais, jų bus net trys: prezidento, Europos Parlamento ir Seimo. Esu tikras, išgirsime visokio grožio istorijų, kuriose bus bandoma parduoti mintį, kaip viskas dabar yra blogai ir kaip pasikeis gyvenimas, jei išrinksime kandidatuojantį asmenį.

Atverkite akis, ausis ir širdis bei būkite pasiruošę kritiškam informacijos filtravimui.

Mano įsitikinimu, Lietuvoje gyvename vieną iš sėkmingiausių laikotarpių, kuriame kaip niekad gerai matomas šalies verslų ambicingumas bei konkurencingumas, o kitoje pusėje žvelgiame į politinę sumaištį bei chaosą. Ir labai gerai pastebėjo „Edelman“ barometras, nes tarp verslo ir politikos atsiranda tuštuma, kurią, tikiuosi, užpildys ta jėga, kuria gyventojai pasitiki labiau.

Darau tokias išvadas:

1. Versle pasitikėjimas turi savo kainą ir vertę. Kaina yra tai, kiek investuojama pinigų, laiko ir resursų. Vertė verslui - pardavimai ir pelnas bei verslo ateities perspektyvos. Vertė šaliai – BVP, investicijos, konkurencingumas, sukurtos darbo vietos, sumokėti mokesčiai, kurie užtikrina tolimesnį šalies ir gyventojų vystymąsi bei valstybės biudžeto formavimą.
2. Politikoje pasitikėjimas yra „perkamas“ prieš rinkimus. Kaina – reklaminiai filmai, bukletai, saldūs pažadai, kitų politikų ir verslo juodinimas, manipuliacijos bandant įtikinti rinkėjus. O kokia viso šito proceso vertė?

Manau, vertė partijoms yra rinkėjo balsas. Atleiskite, bet niekaip nesurandu aiškaus atsakymo, kokia yra tikroji šio politinio šou vertė šalies gyventojams ir verslui.

Mano palinkėjimas, kaip užauginti pasitikėjimą: kai savo gyvenime susidursite su „partijomis“, veikite kaip „ugniagesiai“. Taip, tai sunku ir nepelninga, tačiau patikrintas ir veikiantis būdas pasitikėjimui užsitikrinti.

Komentaro autorius – Gražvydas Jukna, Derybų strategas ir praktikas