N.M. Laurinaitytė. Nesaugoma ekologinė pusiausvyra gali tapti grėsme ir Lietuvos finansų sektoriui
Pasaulio gamtos fondas pateikia neraminančius skaičius: iki 2050 m. ekosistemų praradimo žala pasauliui gali siekti 10 trln. Eur. Ši suma lygi keturių didžiųjų ekonomikų – Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Indijos ir Brazilijos – bendrajam vidaus produktui (BVP). Lietuvai tai svarbus įspėjimas.
Siekdamas įvertinti rizikos lygį, Lietuvos bankasatliko bankų paskolų portfelių priklausomybės nuo ekosisteminių paslaugų vertinimą. Paaiškėjo, kad kone visas bankų paskolų portfelis Lietuvoje yra labai priklausomas nuo šių paslaugų. Tiesiogiai nuo bent vienos ekosisteminės paslaugos yra itin priklausomi nekilnojamojo turto, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei apdirbamosios gamybos sektoriai.
Bankų paskolos šių sektorių įmonėms – didelės. 2023 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje jos sudarė bemaž du trečdalius viso bankų paskolų portfelio Lietuvoje. Tai reiškia, kad, kintant gamtai ir dėl to senkant ekosisteminiams ištekliams, bankų paskolų portfeliai taps rizikingesni.
Labiausiai mūsų šalyje veikiančių bankų paskolų portfelis yra priklausomas nuo gruntinio ir paviršinio vandens, gamtos teikiamos apsaugos nuo audrų bei potvynių, dirvos erozijos prevencijos ir gamtos procesų, kurie padeda palaikyti stabilų klimatą.
Tiesa, kol kas galime būti ramūs. Europos sisteminės rizikos valdybos ir Europos centrinio banko vertinimu, Lietuvai priskiriamas fizinės klimato kaitos rizikos lygis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvos geografinė padėtis suteikia tam tikrų privalumų – šalis yra vidutinių platumų zonoje, kurioje yra didelis natūralus prisitaikymo prie klimato kaitos potencialas. Be to, esame viena iš nedaugelio pasaulio šalių, turinčių gausius gėlo požeminio vandens išteklius.
Lietuva ir Danija yra bene vienintelės ES šalys, kuriose gyventojams centralizuotai tiekiamas požeminis geriamasis vanduo. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, kasdien mūsų šalyje saugiai galime išgauti 3,72 mln. kubinių metrų vandens – šiuo metu panaudojame tik 12% išgaunamo kiekio.
Bet tai nereiškia, kad galime nesirūpinti. Nors Lietuvoje bankų paskolų rizika dėl mažėjančių gamtos išteklių nėra tokia didelė kaip kitose šalyse, mes vis tiek turime nuolat ją stebėti ir vertinti. Gamta keičiasi greitai. Jei vėluosime imtis veiksmų, kad išsaugotume gamtos įvairovę ir atkurtume pažeistas ekosistemas, galime prarasti svarbias gamtos paslaugas, kurios yra Lietuvos ekonomikos pagrindas.
Komentaro autorė – Nora Marija Laurinaitytė, Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė
