Tarp naudos ir grėsmės – slidi linija
Tokius įtarimus sustiprino gana paini istorija dėl S. Altmano atleidimo. VŽ rašė, kad jis iš savo startuolio buvo atleistas lapkričio 17 d. Tuomet jį pasamdė pagrindinė „OpenAI“ akcininkė „Microsoft“. Ir jau atrodė, kad S. Altmanas ten pereis, bet kai visi darbuotojai pagrasino palikti „OpenAI“, šis buvo grąžintas į vadovo kėdę.
Tačiau, pasirodė, kad ne viskas taip paprasta, tikrosios priežastys slypėjo kur kas giliau, be to, jos kėlė didesnį nerimą: šaltiniai pranešė, kad „OpenAI“ tyrėjai įspėjo valdybą apie DI proveržį prieš pat generalinio direktoriaus nušalinimą.
Kaip teigia „Reuters“ anoniminiai šaltiniai, apie lapkričio 13–14 d. keli darbuotojai parašė laišką bendrovės valdybai. Laiške buvo įspėjimas apie galingą DI atradimą, kuris, jų teigimu, gali kelti grėsmę žmonijai. Tačiau, koks tiksliai pavojus keliamas, neįvardinama.
Šaltinių teigimu, šis laiškas ir susirūpinimas dėl minėto DI atradimo buvo tarp svarbiausių priežasčių, dėl kurių buvo atleistas S. Altmanas. Tiesa, agentūrai „Reuters“ nepavyko peržiūrėti laiško kopijos, o laišką parašę darbuotojai į prašymus pakomentuoti neatsakė.
Pati „OpenAI“ taip pat atsisakė komentuoti „Reuters“ šią informaciją. Tačiau bendrovės atstovas pripažino, kad savaitgalį vidiniuose susirašinėjimuose darbuotojai buvo įspėti, kad žiniasklaidoje gali pasirodyti informacija apie projektą pavadinimu „Q*“ ir laišką valdybai.
Kaip praneša „Reuters“ šaltiniai, kai kurie „OpenAI“ darbuotojai mano, kad „Q*“ gali būti proveržis startuolio vykdomose vadinamojo dirbtinio bendrojo intelekto (AGI) paieškose. AGI yra apibrėžiamas kaip autonominės sistemos, kurios pranoksta žmones atlikdamos daugumą ekonomiškai vertingų užduočių.
„Visa tai atrodo dar keisčiau, turint omenyje, kad šios išdaigos vyko karščiausiame pasaulyje startuolyje, kuris, kaip tikėtasi, bus įvertintas 90 mlrd. USD. Iš dalies ši keistenybė rodo, kaip greitai išgarsėjo palyginti jauna generatyvinio DI technologija. Tačiau tai taip pat yra gilesnė ir nerimą kelianti pamoka“, – rašo „The Economist“.
Pasak leidinio, daug kas dėl valdybos motyvų atleisti S. Altmaną lieka nežinoma. Net jei direktoriai iš tiesų rūpinosi žmonijos interesais, jie rizikavo, kad investuotojai ir darbuotojai perbėgs į kitą įmonę, kuri, nepaisant to, imsis technologijų plėtros.
„Taip pat nėra visiškai aišku, kas suteikia teisę saujelei privačių piliečių atstovauti likusių 7,9 mlrd. Žemės gyventojų interesams“, – stebisi „The Economist“. Leidinio nuomone, yra institucijų, kurios daug įtikinamiau gali atstovauti žmonijos interesams – tai išrinktos vyriausybės. Rengdamos reglamentus, jos gali nustatyti ribas, kuriose turi veikti tokios įmonės kaip „OpenAI“. DI technologija yra pernelyg svarbi, kad ją būtų galima palikti naujausioms įmonių intrigoms.
Tačiau intrigos minėtoje kompanijoje, jos valdyboje, pirmiausia iškėlė į paviršių esminį klausimą – kiek toli galima eiti naudojant DI, kad jis nesukeltų pavojaus žmonijai.
Apie tokias ribas šių metų rugsėjo 14 d. kalbėjo ir Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, skaitydama savo metinį pranešimą. Pasak jos, be abejonės, DI padės gerinti sveikatos priežiūrą, padidinti našumą, kovoti su klimato kaina ir t. t.
Jis išties reikalingas, tačiau, primena EK vadovė, turime įvertinti ir kylančias labai realias grėsmes – apie tai neseniai perspėjo šimtai žymių DI kūrėjų ir ekspertų.
„Cituoju: mažinti DI keliamą žmonijos išnykimo riziką turėtų būti toks pats visuotinis prioritetas, kaip ir kovoti su kitomis grėsmėmis visuomenei, tokiomis kaip pandemijos ir branduolinis karas. DI yra universali technologija, prieinama, galinga ir pritaikoma įvairiausioms reikmėms, tiek civilinėms, tiek karinėms. DI tobulėja greičiau, nei tikėjosi patys jo kūrėjai“, – teigė U. von der Leyen.
Iš tikrųjų laiko atsakingai pakreipti tas technologijas lieka vis mažiau. Europa kartu su partneriais turi rodyti pavyzdį, kaip turėtų būti visuotinai reglamentuojamas DI, remiantis esminiais principais – apsaugos, valdymo ir inovacijų orientavimo.
„Pirmiausia – apsauga. Didžiausias mūsų prioritetas yra užtikrinti, kad DI būtų plėtojamas orientuojantis į žmogų skaidriai ir atsakingai“, – pabrėžė EK pirmininkė.
Pasak jos, ES pirmoji pasaulyje pasiūlė DI aktą – išsamų novatorišką inovacijoms palankų teisės aktą. Jį kopijuoja visas pasaulis, tačiau jį reikėtų kuo greičiau įgyvendinti.
Kalbant apie valdymą, primenama, kad DI poveikis visuomenei turi būti aiškus. Mokslininkai, ekspertai, politikai turėtų sėsti prie bendro stalo ir įvertinti, kokios naudos duoda ir kokių grėsmių kelia DI.
Siūloma užmegzti atvirą dialogą su tais, kurie kuria ir diegia DI. JAV jau jis vyksta: 7 didelės technologijų kompanijos susitarė dėl savanoriškų taisyklių, kuriomis užtikrinama sauga, saugumas ir patikimumas.
VŽ mano, kad, kaip rodo užuominos apie galingą, pavojų žmonijai keliantį DI atradimą išplatintoje istorijoje su neva intrigomis kompanijoje „OpenAI“, naujausios technologijos nėra vien tik absoliutus gėris: riba tarp jo ir grėsmės ar žalos gali tapti labai slidi.
Laikrodis tiksi, egzistencinis konfliktas tarp komercijos ir grėsmės žmonijai tebelieka neišspręstas. Todėl būtinos bendros kuo didžiausios ir greičiausios pastangos, kad DI būtų ir kuriamas, ir naudojamas atsakingai, nekeliant grėsmės visuomenei.
