Netobulos pelno mokesčio lengvatos, arba Kodėl geriau sumokėti daugiau, bet gyventi ramiau
Tačiau pagrindinis priekaištas lietuviškai sistemai išlieka tai, kad įmonės susiduria su sunkumais pasinaudoti tomis pelno mokesčio lengvatomis ir taip susimažinti mokesčio bazę, nes tai, pasak specialistų, reikalauja daug papildomų resursų, laiko ir žinių.
Lietuvos bendrovės vis dar ne iki galo išnaudoja investicinio projekto (IP) ir MTEP veiklos mokesčių lengvatas.
Dažniausia priežastis, kodėl įmonės linkusios laikytis konservatyvaus požiūrio, yra nenoras patraukti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dėmesį. Bendrovės taip pat neturi susirinkusios visų lengvatą pagrindžiančių dokumentų arba nėra tikros, kad galėtų juos parengti ar gauti, pavyzdžiui, pagrįsdamos, kad turtas yra ne senesnis nei 2 metų.
Jei Seimas patvirtins, su 2024 m. biudžetu iki 2028 m. pabaigos Lietuvoje bus pratęsta Pelno mokesčio įstatyme numatyta investicinio projekto lengvata, dar papildomiems 5 metams bus paliekamos galioti ir kitos lengvatos, tokios kaip MTEP ir „patentų dėžutė“.
Verslininkai sutinka, kad pelno mokesčio lengvatas reikia pratęsti, nes taip bus užtikrinamas mokesčių sistemos stabilumas, verslai ir toliau galės planuotis savo investicijas.
Verslas dažniausiai investuoja tose šalyse, kuriose gali tikėtis didžiausios grąžos. Todėl trumpojo sąrašo viršuje, kur investuoti, atsiduria tos valstybės, kuriose taikomi mažiausi pelno mokesčio tarifai, galioja paprastos ir aiškios atitikties mokesčių įstatymams procedūros.
O tos procedūros, kaip tvirtina ne vienas įmonės finansininkas ar mokesčių ekspertas, vis dar kiša koją, kelia papildomų rizikų, kad VMI tų lengvatų „neužskaitys“.
Tad ypač mažesnių bendrovių finansininkai neretai yra linkę laikytis požiūrio, kad geriau sumokėti daugiau, bet gyventi ramiau, t. y. be VMI patikrinimų ir mokestinių ginčų.
Tiesa, Mindaugas Petreikis, „Girteka grupės“ mokesčių vadovas, mato tam tikrą pažangą. Palyginti su 2009 m., atsisakyta tam tikrų perteklinių apribojimų ir kriterijų, pvz., pranešimo VMI pateikimo, o nuo 2018 m. atsirado galimybė 100% susimažinti apmokestinamąjį pelną (iki tol buvo 50%).
„Kaip svarbiausią veiksnį įvardyčiau, kad per tuos daugiau nei 10 metų susiformavo tam tikra VMI pozicija ir praktika, kuri dabar suteikia daugiau aiškumo verslams, kokie lūkesčiai ir galimybės yra tą lengvatą prisitaikyti“, – apibendrina M. Petreikis.
Kartu jis pažymi, kad dėl savo kompleksiškumo lengvata daugeliu atvejų neturi įtakos sprendimui investuoti. Projekto pradžioje nėra aišku, ar galėsi 100% ja pasinaudoti, ir, žinoma, norint valdyti rizikas, pasak „Girteka grupės“ mokesčių vadovo, reikia suderinti pozicijas ir su VMI, o tai užima laiko ir „gali prasilenkti su verslo sprendimais.“
Spalį atnaujintame „Tax Foundation“ mokesčių konkurencingumo indekse, apimančiame visų pagrindinių mokesčių vertinimą, Lietuva nutolo nuo palankiausiai šiame indekse įvertintų Estijos ir Latvijos ir šiuo metu užima 9-ą vietą tarp 38-ių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių.
VŽ nuomone, siekiant ne tolti nuo lyderiaujančių kaimynių, o artėti link jų, keliant sau tikslus jas pralenkti, labai svarbu užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir paprastumą.
Stagnuojant šalies ekonomikai ypač svarbu paskatinti, kad įmonės investuotų į pažangias technologijas ir įrangą, kurtų gerai mokamas darbo vietas ir taip padėtų auginti ekonomikos pyragą, nuo kurio dydžio priklauso ir kiek bus sunešta mokesčių į biudžetą.
2024 m. biudžeto svarstymai Seime tik įsibėgėja. Netrukus biudžeto projektas grįš į Vyriausybės rūmus korekcijoms, todėl dar nevėlu kartu su pagrindiniu metų įstatymu pateikti svarstyti ir priimti biurokratines džiungles retinančių bei investicijoms kelią tiesinančių pasiūlymų.
