Užkoduota painiava
Minėtos direktyvos taisyklės reikalauja, kad bendrovės, priklausančios stambioms tarptautinėms grupėms, kiekvienoje šalyje privalomai skaičiuotų efektyvųjį pelno mokesčio (PM) tarifą, o jei jis nesiekia 15% – mokėtų papildomai.
Direktyvos (paprastai vadinamos „Pillar Two“) dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo, kuri įsigalioja nuo 2024-ųjų pradžios, taisyklių taikymas Lietuvoje atidedamas 5 metams – tai numatyta direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę perkeliančiame Minimalaus vienetų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projekte, kurį spalio pabaigoje derinti su visuomene pateikė Finansų ministerija (FM).
Direktyva remiasi 2021 m. spalio pabaigoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pasiektu susitarimu dėl tarptautinės mokesčių reformos, taip pat dėl išsamaus jos įgyvendinimo plano.
Jos esmė: bendrovės, priklausančios grupėms, kurių konsoliduota pasaulinė apyvarta viršija 750 mln. Eur, gali būti apmokestinamos papildomai, jei jų efektyvusis PM tarifas kurioje nors valstybėje nesiekia 15%.
Atrodytų, skaičiai gana solidūs, tad galbūt mūsų šalies ši direktyva „neužkabins“. Tačiau ne: daliai verslų ji vis dėlto būtų pritaikyta, jei Lietuvoje veikia stambios pasaulinės grupės įmonė, kuri naudojasi lietuviškame PM įstatyme nustatyta lengvata ir dėl to jos efektyvusis mokesčių tarifas siekia ne 15%, o 12%, ji gali būti apmokestinta papildomu PM.
Donatas Kapitanovas, profesinių paslaugų bendrovės EY mokesčių praktikos partneris, aiškina: tokio masto grupes patronuojančių įmonių Lietuvoje nėra labai daug – nauji reikalavimai tiesiogiai palies apie 10–15 verslų, pavyzdžiui, „Ignitis“, „Sanitex“, „Vilniaus prekybos grupę“, „Achemos grupę“.
Tačiau, pasak jo, šis klausimas bus aktualus ir pavienėms Lietuvos bendrovėms, kurios priklauso stambioms tarptautinėms grupėms. Tai – didieji bankai, draudimo įmonės, kai kurie mažmeninės ir didmeninės prekybos atstovai, paslaugų centrai ir pan.
Lietuva turi teisę direktyvos įgyvendinimą nukelti – numatyta išimtis, kad valstybės narės, kuriose yra ne daugiau kaip 12 didelę grupę patronuojančių bendrovių, ateinančius šešerius metus gali nesilaikyti „Pillar Two“ taisyklių.
Jei tarptautinių apmokestinimo taisyklių taikymo Lietuva neatidėtų, vidaus papildinį mokestį – taip FM parengtame projekte yra pavadintas naujasis mokestis – už 2024 m. turėtų mokėti 4 Lietuvoje įsikūrusios pagrindinės patronuojančiosios įmonės, VŽ atsiųstame komentare nurodo ministerija. Į klausimą, kokios tai įmonės, FM neatsakė.
EBPO „Pillar Two“ švieslentė rodo, kad iš ES valstybių šia išimtimi ketina pasinaudoti Latvija, Estija, Malta, Slovakija – jos planuoja nukelti taisyklių įsigaliojimą iki 2029-ųjų.
Tiesa, Lietuvoje įstatymo projektas dar derinamas su visuomene ir teoriškai gali keistis. Tačiau tikėtina, kad FM liks prie savo pirminio siūlymo.
Savo poziciją ministerija aiškina siekiu sumažinti neproporcingos mokesčių administravimo naštos riziką; noru Lietuvos verslui sudaryti sąlygas pasirengti ir prisitaikyti pereinamuoju laikotarpiu. Bet to, norima visas direktyvos nuostatas perkelti tuomet, kai bus užtikrintas teisinis tikrumas, nes šiuo metu taisyklių administravimo gairės vis dar tobulinamos.
„Pillar Two“ direktyva sukonstruota taip, kad jei kuri valstybė sistemos neįsiveda, kitos šalys turi teisę už ją surinkti mokestį. Tad jei Lietuva nuspręs direktyvos įgyvendinimą nukelti, tarptautinėms grupėms priklausančios lietuviškos bendrovės vis tiek turės prievolę skaičiuoti efektyvųjį PM ir šia informacija dalintis su kitų šalių mokesčių administratoriais.
Tai reiškia, kad Lietuvoje nesumokėtas mokestis vis tiek turės būti sumokėtas kitose valstybėse, kurios taisykles įgyvendins.
Manoma, kad FM, pasiūliusi atidėti taisyklių taikymą, greičiausiai nori palikti Lietuvą konkurencingesnę nei kitos ES narės, nors tokį pranašumą, D. Kapitanovo nuomone, tiesiogiai įžvelgti būtų sunku. Jo teigimu, kitos valstybės nevengia šio mokesčio įsivesti, tačiau ieško būdų konkuruoti kitomis mokesčių priemonėmis: pavyzdžiui, PM lengvatos kai kur keičiamos kitų mokesčių lengvatomis ir pan.
Didžiųjų Lietuvos verslų atstovai sako, kad intensyviai ruošiasi „Pillar Two“ įsigaliojimui, vertina ir modeliuoja galimas situacijas, atlieka detalius skaičiavimus. Tačiau neapibrėžtumų kol kas išlieka daug, todėl kalbėti apie galimus sprendimus, pavyzdžiui, ar naudotųsi momentinio turto nusidėvėjimo lengvata, jei tokia atsirastų, ar kitomis PM lengvatomis, dar gerokai per anksti.
Kokių minėtos direktyvos taisyklių atidėjimo aspektų yra daugiau – teigiamų ar neigiamų?
Mokesčių konsultantai teigia, kad FM parengtas įstatymo projektas verslui daug aiškumo nesuteikė: į įstatymą tiesiog buvo perkelti „Pillar Two“ griaučiai, t. y. įstatymas aiškiai nenusako, kaip tiksliai reikia skaičiuoti mokesčio bazę ir patį mokestį, kaip jis paskirstomas tarp atskirų įmonių.
Be to, vos ne du trečdalius įstatymo projekto teksto sudaro sąvokų apibrėžimai, todėl mokesčių ekspertams teks gerokai pasukti galvas. Pavojus slypi ir detalėse: VŽ nuomone, gali atsirasti terpė įvairioms interpretacijoms, o ir taip aiškumo pasigendantiems mokesčių mokėtojams tai nieko gero nežada – kai kurių iš jų laukia gana sudėtingi mokesčių labirintai, nors ir dabartiniuose neretai būna gerokai klaidu.
Tiesa, direktyvos lygiu ir EBPO rekomendacijose jau gana tiksliai nustatyta, kaip mokestis turės būti skaičiuojamas, į kokius finansinius rodiklius atsižvelgta, kokiais duomenimis reikia remtis, o formulės gana suprantamai paaiškintos, pateikiant pavyzdžių ir komentarų.
Geroji žinia siunčiama tik mokesčių administratoriui – naujojo mokesčio kitais metais dar nereikės administruoti. Tačiau, kaip minėta, verslui skaičiuoti ir mokėti jį vis tiek reikės, o mokesčio pajamas susirinks kitų valstybių biudžetai.
