G. Jukna. Dėl ko streikuoja mokytojai, arba Kur išleidžiami valstybės pinigai?
Mokyklas jau baigė keturi mūsų šeimos vaikai, ir aplanko gana keistas jausmas, nes nepamenu, kad kada nors būtų vykę kažkas panašaus. Taip, buvo įspėjimų, vienadienių streikų, bet, kad mokykla sustotų, neaišku, kokiam laikui...
Esu derybų strategas, todėl į šį straipsnį įdedu ir savo profesinį žvilgsnį, ne vien tik nuomonę.
Tai dėl ko gi streikuoja mokytojai?
Pirmiausiai atkreipiu dėmesį į suinteresuotų asmenų pozicijas. Naujai paskirtas ministras G. Jakštas teigia, kad derybos prasidėjo dar vasario–kovo mėnesiais, o šiuo metu yra pasiruošęs derėtis apie bendrus reikalus, tačiau ne apie finansus ir meta priekaištus savo derybų oponentui A. Navickui, kad pastarasis atsisako derėtis dėl bendrųjų dalykų, o reikalauja derybų dėl 3 punktų: mokytojų atlyginimų, mokinių skaičiaus klasėse ir kontaktinių valandų skaičiaus. Jis pažymi, kad reikalavimai yra sumažėję, t. y., atlyginimų kėlimas sumažintas nuo 56% iki 46%, o kontaktinių valandų skaičius nuo 24 iki 20 val.
Keistokai skamba ministro pasiūlymas su mokytojais susitikti ir kalbėtis asmeniškai specialiai įkurtame pokalbių kambaryje. Kokia vertė mokytojui išsakyti sopulius, kada jie ir taip yra aiškiai suformuluoti bei pateikti, o mokytojai laukia sprendimų, bet ne gražių pažadų ar pasakymo, kad padaryta viskas, kas įmanoma.
Ministro vertinimu, siekiant išpildyti reikalavimus, valstybei reikėtų 1 mlrd. Eur papildomų pinigų, 6.000 naujų mokytojų ir 2 mlrd. Eur investicijų į naujų mokyklų statybas.
Tai – nerealu, o maksimali suma, kurią ministras siūlo įtraukti į kitų metų biudžetą yra 343 mln. Eur. Taškas.
Ministras veikia komandoje ir vienas sprendimų nepriima, viskas koordinuojama su Finansų ministerija ir premjere I. Šimonyte.
Premjerės pozicija yra atoki, kuri teigia, kad problema ne tokia jau ir didelė, juk streikuoja viso labo tik viena profesinė sąjunga, o su kitomis pavyko susitarti. Be to, metamas dar ir kitas priekaištas visai švietimo sistemai, nes pasirodo, kad būtent švietimo sistema sudaro didžiausią eilutę valstybės biudžete, yra jau dabar privilegijuota kitų šalies sričių atžvilgiu. Premjerei būdingu konkretumu ji apibūdina esamą biudžeto situaciją ir įvardija 300 mln. Eur sumą, kurią valstybė yra pasirengusi papildomai investuoti į švietimo sistemą nuo 2024 m. rugsėjo, taip įvykdant nacionalinį susitarimą. Norint patenkinti dabartinius reikalavimus, reikia 700 mln. Eur, o tai yra 1% nuo BVP ir tokių pinigų tiesiog nėra. Be to, skolinimasis yra apribotas ES biudžeto taisyklėmis.
Streiką organizavusios derybų pusės LŠDPS pirmininkas A. Navickas kalba apie tai, kad yra linkęs į nuolaidas ir kompromisus, tačiau yra nusivylęs derybomis, nes, jo žodžiais, derybos buvo nuolat vilkinamos, o dabar ministras kalba ne apie tai, kaip susitarti dėl 3 pagrindinių reikalavimo punktų, o kaip alternatyvą siūlo pasirūpinti profesinių sąjungų narių socialinėmis garantijomis. Jis sutiktų su mokytojų atlyginimų padidėjimu ir nuo lapkričio, nors derybų pradžioje buvo kalba apie rugsėjį. Be to, jis pabrėžia, kad yra pasirengęs derėtis ir dieną, ir naktį, kad tik susitartų, tačiau ministerija laikosi biurokratinio požiūrio paskirdama tam tikrą laiką deryboms. Tačiau, jei papildomų pinigų biudžete nėra, mokytojai tęs streiką tiek, kiek reikės.
A. Navickas dar užsiminė, kad pati Finansų ministerija kalba apie sukauptus rezervus mokyklose, kuriuos mokyklos administracija išmoka metų pabaigoje kaip priedus. Jo manymu, šios lėšos galėtų būti panaudotos atlyginimų didinimo įsipareigojimui ir tai nėra papildomi pinigai biudžetui.
Šalies prezidentas G. Nausėda situacija įvardija kaip ligą, kurią reikia gydyti ir viliasi, kad sutarimas bus pasiektas artimiausiu metu.
Šią situaciją ir suinteresuotų šalių pozicijas galiu įvertinti labai aiškiai. Nėra vienodo supratimo apie tai, kad problema egzistuoja. Kiekviena šalis jaučiasi teisi ir stovi tvirtai įsikibusi savo pozicijos. Tai tipinė Jėgos derybų strategijos taktika, tikintis, kad kažkuri derybų pusė padarys nuolaidų. Kitaip tariant, derybas bandoma laimėti kitos derybų pusės sąskaita. Šioje strategijoje būdinga agresyvi komunikacija, kitos pusės menkinimas, kaltinimai, manipuliacijos.
O dabar grįžkime prie klausimo esmės, kodėl streikuoja mokytojai?
Jau minėjau tris pagrindinius mokytojų reikalavimus. Ir mano galva, jie yra visiškai teisėti. Yra pasirašytas nacionalinis susitarimas 2021–2030 laikotarpiui, kuriame teigiama:
„Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamos politinės partijos (toliau – partijos), bendradarbiaudamos su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos švietimo taryba, – suvokdamos, kad švietimas yra kertinis Lietuvos valstybės prioritetas – šalies pažangos ir žmonių gerovės pamatas; sutaria, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudaro 130% šalies vidutinio darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų.“
Prie viso šito dar galime pridėti skambų politinį Vyriausybės pažadą mokytojo specialybei sugrąžinti prestižo vardą.
Pagal Valstybės duomenų agentūrą, vidutinis priskaičiuotas atlyginimas Lietuvoje 2023 antrą ketvirtį buvo 2.001 Eur, o mokytojų – 2.209 Eur, tai sudaro 110% nuo VDU. Atrodytų, kaip ir viskas puikiai – ne tiek daug ir trūksta iki Nacionalinio susitarimo įgyvendinimo.
Bėda yra ta, kad mokytojai teigia, jog tokių atlyginimų negauna, o minėtas paskaičiavimas yra neatitinkantis tikrovės. Juo labiau, kad Vyriausybės nutarimu patvirtintas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas nustato pilnam mokytojo etatui tik 1.632,6 Eur.
Tai kieno pusėje tiesa?
Atlikau nedidelės apimties tyrimą ir atsitiktinai pasirinkau 12 Vilniaus mokymo įstaigų atlyginimų suvestines. Mano tyrimas parodo, kad 12 Vilniaus mokymo įstaigų vidutinis mokytojų atlyginimas yra 1.804 Eur. Mažiausia reikšmė buvo 1.321 Eur, didžiausia – 2.392 Eur (Ozo gimnazija). Šiuos duomenis galite rasti Vilniaus savivaldybės interneto svetainėje. Turiu pasakyti, kad Ozo gimnazija yra vienintelė iš minėtų 12 mokymo įstaigų, kurioje nustatytas atlyginimas mokytojams viršijo 2.000 Eur sumą. Turint galvoje, kad ėmiau tik Vilniaus mokymo įstaigas, gautas vidurkis tikrai yra didesnis nei šalies vidurkis, todėl panašu, kad šioje vietoje yra aiškus nesutarimas dėl skaičių. Valdžia teigia, kad vykdo savo pažadus ir viskas gerai, o mokytojai realiai negauna to, kas yra kalbama ir pažadėta.
Aš šioje vietoje esu mokytojų pusėje, kai tuo tarpu valdžia, mano manymu, manipuliuoja duomenimis, bandydama parodyti geriau, nei yra iš tikrųjų. Skirtumas yra reikšmingas ir esminis, tačiau kiekviena derybų pusė įsitikinusi savo teisėtumu, todėl kyla rimtas nesutarimas.
O dabar šiek tiek matematikos.
Vyriausybė prognozuoja, kad 2024 m. VDU reikšmė bus 2.135,8 Eur, tai reiškia, kad Nacionaliniame susitarime įtvirtintas siektinas mokytojų atlyginimas turėtų būti 130 VDU, t. y. 2.776,54 Eur.
Jei Vyriausybė išpildytų šį teisėtą lūkestį iki 2024m., ar jūs manote, kad mokytojai streikuotų?
VERSLO TRIBŪNA
„Expert P“ serijos asortimentas, kuriame yra nešiojamieji kompiuteriai „ExpertBook P5“ ir P3 bei kitos kartos viskas viename „ExpertCenter P400 AiO“, siūlo patikimus, dirbtiniu intelektu (DI) patobulintus įrankius ir patikimą našumą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šie įrenginiai, sukurti dinamiškai darbo aplinkai, sujungia DI patobulintas funkcijas, supaprastintą IT valdymą ir patikimą saugumą, kad padėtų klestėti MVĮ.
Galimybių langas. Taip šiandieninę situaciją Lietuvos miškų sektoriuje apibūdina tiek vietos ekspertai, tiek tarptautinės grupės, besidominčios investavimu į Lietuvos miškus. Miško investicijų biuro „Forest Math“ atstovai pastebi paradoksą: už kelių tūkstančių kilometrų veikiantys verslai mūsų šalies žaliuoju turtu domisi aktyviau nei meilę Lietuvos miškams deklaruojantys vietos investuotojai. Pastarieji, nepaisant gausybės objektyvių lietuviško miško pranašumų, šią investicinio turto klasę dar tik jaukinasi.
Daugiau nei 25 metų patirtį turintis baudžiamosios teisės ekspertas dr. Linas Belevičius prisijungia prie advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerių.
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
Lietuvoje yra 34.499 pedagogai, o jiems padidinti atlyginimą nuo 1.800 Eur iki 2.775,54 Eur prireiktų 404 mln. Eur per metus. Tai ne 700 mln. Eur, apie kuriuos kalbėjo premjerė ir ne 1 mlrd. Eur, apie kuriuos kalbėjo ministras. Aš nesu tikras, ar mano suskaičiuoti 404 mln. Eur būtų tinkamai priimti streikuojančios pusės, nes iš ten reikalavimas kyla dėl 46% atlyginimų padidinimo, tačiau nuo kokios bazės skaičiuojama, man neteko rasti jokios informacijos.
Čia man kyla klausimas, ar derybų šalys geba įvardinti, dėl ko kyla streikas ir ar vienodai mato situaciją? Iš to, ką stebėjau viešoje erdvėje, galiu teigti, kad kiekviena derybų šalis siekia savo tikslo savais metodais. Tikslai iš principo yra panašūs, tačiau abi pusės neturi bendro vardiklio ir tai sukuria situaciją, kai šalys neįsiklauso, neieško bendrų išeičių, tačiau pasirenka kovoti. Net su žurnalistais bendraujama atskirai, tačiau tikslas juk yra tas pats – siekis pagerinti mokytojų gerovę.
Praktikoje ir versle pasitaiko tokių situacijų, kai susitarti galima, tačiau ego užauga iki tokio lygio, kad pereinama į emocijas ir tada susitarimas tampa neįmanomas.
Šiame mokytojų streike aiškiai matyti, kad šalys yra praradusios pasitikėjimą ir tai kainuoja mums visiems, mokesčių mokėtojams. Kainuoja ir vaikams, kurie realiai yra palikti paraštėje.
Galiu išskirti dvi aiškias tendencijas:
1. Lietuvoje mokymo įstaigų kiekis bei mokytojų skaičius ženkliai sumažėjo, tačiau mokinių skaičius padidėjo. Turint galvoje, kad Vyriausybė nuosekliai didina finansavimą švietimo sistemai (nuo 1,4 mlrd. Eur 2019 m. iki 2,5 mlrd. Eur – 2023 m.), man kyla klausimai:
- Kodėl finansavimas nepasiekia mokytojų?
- Kodėl tokie dideli atlyginimų skirtumai skirtingose mokymo įstaigose?
- Iš kur atsiranda rezervas metų pabaigoje?
- Ar savivaldybių administracija padarė viską, kad mokytojai gautų tai, kas jiems yra pažadėta?
- Ar mokyklos tikslingai panaudoja skirtas lėšas?
- Kaip įmanoma su mažiau mokytojų kokybiškai išmokyti daugiau mokinių?
2. Kol valstybinė švietimo sistema serga, nevalstybinės mokyklos klesti, jų kiekis artėja prie 100, o besimokančių mokinių skaičius viršija 20.000 mokinių.
- Ar jums teko girdėti, kad privačiose mokyklose streikuoja mokytojai?
Na, o grįžtant prie derybų perspektyvos, neatrodo, kad derybų šalys pilnai supranta visą vaizdą. Kaip minėjau, abi derybų pusės atsistojo į savo teisingą ir principinę poziciją, kurią nori išspręsti dabar. Nenuostabu, juk iki spalio 6 d. Vyriausybė turi turėti kitų metų biudžeto projektą. Atsiranda spaudimas. Tačiau jei pažiūrėsime toliau, kas laukia švietimo sistemos ateityje, vaizdas yra nedžiuginantis. Jau nuo kitų metų mokinių skaičius ims mažėti ir iki Nacionaliniame susitarime numatyto laiko 2030 m., mano skaičiavimais, mokinių skaičius sumažės iki 320.000. Tai yra turėsime 34.870 mokiniais mažiau, nei turime šiemet.
Išvada – 2030 m. nereikės virš 3.000 mokytojų ir teks uždaryti apie 90 mokyklų, ir ši situacija yra matoma jau dabar, analizuojant gimstamumą Lietuvoje, kuris 2022 m. buvo rekordiškai mažas, o šiais metais, tikėtina, bus dar mažesnis. Būtent šie vaikai 2029 m. ir vėliau lems mažiausią suformuotų pirmų klasių kiekį per nepriklausomos Lietuvos istoriją.
Šios prognozės gal būt natūraliai išspręs mokytojų darbo krūvio ir klasių dydžio klausimus, nes mintis investuoti 2 mlrd. Eur į naujų mokyklų statymą bei 6.000 naujų mokytojų paruošimą ir įdarbinimą skamba keistokai. Man peršasi kita mintis: verčiau jau dabar galvoti, ką valstybė darys su uždarytomis mokyklomis ir kas pakeis į pensiją išeinančius mokytojus. Tai neišvengiamai palies ir Vilnių bei Kauną, ne tik mažesnius miestelius. Turime dar 7 metus ir norisi, kad tiek Vyriausybė, tiek ministerija matytų ilgesnę, nei ketverių metų kadencijos perspektyvą bei prisiimtų strateginę lyderystę.
O streikuojantiems mokytojams palinkėsiu stiprybės ir atkaklumo, nes jūsų darbas yra pažangos ir žmonių gerovės pamatas. Būtent tokie žodžiai įrašyti Nacionaliniame susitarime.
Komentaro autorius – Gražvydas Jukna, derybų strategas ir praktikas
REKOMENDUOJAME
