I. Mačeika. Neapibrėžtumas – ne kliūtis įmonėms įgyvendinti AEI tikslus
Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ užsakymu šį rugsėjį atlikta Baltijos šalių įmonių apklausa, kurioje daugiau kaip 300 bendrovių atstovų kiekvienoje šalyje įvertino dabartinę verslo aplinką, iššūkius ir ateities perspektyvas.
Vis dėlto mūsų banko patirtis ir verslo finansavimo portfelio apimtys rodo, kad net jeigu bendrovių ateities lūkesčiai yra atsargūs, jos tęsia ir aktyviai įgyvendina atsinaujinančių energetikos išteklių projektus, kiti sektoriai taip pat išlaiko finansavimosi apetitą. Didžiausia paklausa finansavimui stebima tarp energetikos ir infrastruktūros bei gamybos srityse veikiančių įmonių, ypač finansuojant jų įgyvendinamus atsinaujinančios energetikos projektus. Finansavimosi poreikis taip pat išlieka žemės ūkio, gamybos, transporto ir komercinio nekilnojamojo turto sektoriuose.
Nuo 2023 m. pradžios šalies bendrovėms suteikėme apie 1,1 mlrd. Eur. Palyginti su ankstesniais metais, finansavimo poreikis tarp verslo išlieka stabilus – įmonės įgyvendina anksčiau suplanuotas investicijas ar imasi naujų projektų. Itin svarbią vietą mūsų portfelyje šiuo metu užima atsinaujinančios energetikos išteklių (AEI) projektų finansavimas. Per šiuos metus maždaug trečdalis viso naujai suteikto „Swedbank“ finansavimo teko AEI projektams, kuriuos įgyvendina energetikos ir infrastruktūros bendrovės bei kitos pramonės įmonės. Skaičiuojame, kad bendra AEI ir dekarbonizacijos projektų finansavimo suma šįmet jau sudaro apie 400 mln. Eur.
Lietuvoje vykstant strateginei energetikos transformacijai, vietinė elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių nuo dabartinių 38% per ateinančius 7 metus turėtų priartėti prie 100%. Džiugina tai, kad prie šios transformacijos prisideda ne tik energetikos įmonės, bet ir kitos pramonės įmonės. Jos tai mato kaip galimybę diversifikuoti savo energijos šaltinius, sumažinti sąnaudas, padidinti atsparumą žaliavų kainų šokams.
Antroje vietoje pagal tenkančią finansavimo sumą yra gamybos bendrovės. Nepaisant vyraujančio neapibrėžtumo eksporto rinkose, gamybos sektoriuje veikiančios įmonės toliau investuoja į tvaresnius gamybos procesus, efektyvesnę gamybą ir naujų produktų vystymą. Nors miglotas eksporto potencialas artimoje ateityje neleidžia tikėtis žymesnio investicijų augimo šiame sektoriuje, dalis bendrovių išnaudoja palankias aplinkybes nuosavų AEI pajėgumų plėtrai.
Šįmet toliau jaučiama finansavimo paklausa žemės ūkio sektoriuje. Jame veikiančios įmonės dėl žaliavų kainų svyravimų tarptautinėse rinkose skolinasi apyvartinio kapitalo poreikiams, taip pat investuoja į našesnę žemės ūkio techniką. Logistikos ir kitose srityse veikiančios bendrovės toliau atnaujina valdomus transporto parkus. Didieji vilkikų gamintojai savo modelių degalų sąnaudas ir emisijas kasmet vidutiniškai sumažina apie 2%, todėl reguliarios investicijos į naują transportą logistikos įmonėms leidžia palaikyti konkurencingumą, mažinti vidutines veiklos emisijas.
Pradžioje minėta įmonių apklausa taip pat parodė, kad didesnioji jų dalis savo augimo galimybes šiuo metu sieja su esamų produktų ir paslaugų tobulinimu ar naujų produktų įvedimu. Augimo galimybių šiuo metu nemato tik 1 iš 7 bendrovių. Kita vertus, kas trečia įmonė nurodė, jog ekonominis neapibrėžtumas yra vienas pagrindinių iššūkių, kurį joms šiuo metu tenka įveikti.
Tiesa, AEI projektai bus ta sritis, kurioje artimiausius kelerius metus turėtume stebėti tikrą plėtros bumą. Pastarojo meto aplinkybės nulėmė, kad tokie projektai yra įvairiapusiškai naudingi ir tenkina ne tik verslo ar vartotojų, bet ir valstybės strateginius interesus bei atitinka tvarumo darbotvarkės tikslus. Šiuo atžvilgiu tai yra gana unikali situacija ir ją turėtume išnaudoti, kad visi galėtume gyventi geresniame rytojuje.
Komentaro autorius – Ignas Mačeika, „Swedbank“ Lietuvoje valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas
