Biudžetas: pageidavimams vietos nėra
Prognozuojama, kad biudžeto deficitas kitais metais sieks 2,9% bendrojo vidaus produkto (BVP) ir bus didesnis nei šiemet (prognozuojama apie 2%). Daugiausia lėšų numatyta skirti pensininkams, mokytojams ir su Rusija kovojančiai Ukrainai.
Valstybės biudžeto išlaidos 2024 m. turėtų siekti 20,5 mlrd. Eur, pajamos – 17 mlrd. Eur.
Finansų ministerija nurodo, kad iš biudžeto projekte numatytų 20,5 mlrd. Eur didžiausia dalis skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 10 mlrd. Eur. Planuojamas didesnis krašto apsaugos finansavimas, bus skirta papildomų lėšų mokytojų algoms.
Pasak Gintarės Skaistės, finansų ministrės, 2024-ųjų biudžete didžiausias dėmesys bus skirtas švietimo susitarimui įgyvendinti ir trims kitoms prioritetinėms kryptims: žmonių pajamoms didinti, saugumui stiprinti bei investicijoms į Lietuvos ateitį.
Kai kurie kalbinti ekonomistai įžvelgia grėsmę, kad dėl makroekonominių veiksnių Lietuva gali peržengti leistino biudžeto deficito ribą. Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, sako matantis rizikų, kad projekte numatytas biudžeto deficitas, per plauką neviršijantis ribos, kurią numato Mastrichto kriterijus, realybėje gali būti didesnis.
Pasak ekonomisto, kad 2024 m. biudžeto deficitas įsispaustų į 3% BVP ribą, itin svarbu užtikrinti, jog biudžeto pajamos augtų sparčiau nei kitąmet numatytas agresyvus išlaidų padidėjimas. Tai, jo vertinimu, gana ambicingas tikslas, kurį nebus lengva įgyvendinti, ypač pirmąjį 2024 m. pusmetį – dėl didelių rizikų pasaulio ekonomikoje, ypač Jungtinėse Valstijose.
Indrė Genytė-Pikčienė, INVL vyriausioji ekonomistė, mano, kad labai svarbu, jog biudžetas yra dėliojamas su atsarga, numatomas gerokai santūresnis išlaidų augimas – juolab kad atsitraukia infliacinių pajamų banga.
Jai atslūgus, nebebus ir tokio masto, kaip pernai ir šiemet, infliacinių pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) augimo. Taip pat gali turėti įtakos žemesnė vartojimo apimtis, augti taupymas. Anot ekonomistės, kadangi buvo nuspręsta atidėti mokesčių reformą ir svarstyti Seime palikti tik NT pertvarką, biudžeto pajamų eilutėse pokyčių matyti nedaug.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, vertina, jog didelės rizikos, kad suprojektuotas biudžeto deficitas perlips Briuselio nustatytą 3% BVP raudoną liniją, nėra pirmiausia dėl to, kad pastaruosius trejus metus Vyriausybė valstybės finansus planavo labai konservatyviai.
Be to, ankstesniais metais biudžeto pajamos gausėjo sparčiau, nei prognozuota, iš dalies ir dėl spartesnio, nei tikėtasi, ekonomikos bei kainų augimo.
Verslo atstovai sveikina valstybės pasiryžimą investuoti į viešojo sektoriaus žmogiškuosius išteklius – pasak jų, 2024 m. biudžetas yra viešojo sektoriaus biudžetas, kuriame atlyginimams kelti – nuo mokytojų, medikų iki teisėsaugos darbuotojų – skiriami didžiuliai pinigai.
„Mums visiems kaip šių paslaugų vartotojams tai yra geroji naujiena“, – sako Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Ekonomistai pastebi, kad šiame biudžeto projekte neatsispindi priešrinkiminės nuotaikos. Užtat greičiausiai tos nuotaikos vyraus jo svarstymo Seime metu. Vadinamasis pageidavimų koncertas vyksta kasmet aptariant biudžetą – paprastai jo metu parlamentarai savo rinkėjų naudai mėgina patempti į save kuo didesnį finansinės paklodės kraštą.
Todėl šiemet, išnaudojant paskutinę galimybę prieš kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus, parlamentarų norai, ko gero, sužibės visomis spalvomis. Ten prapliupsiantį pasiūlymų lietų prognozuoja ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Tiesa, Seimo narių apetitą patampyti biudžetą Vyriausybė gana sėkmingai nugesina. Tik, VŽ nuomone, labai keista, kad parlamentarai, kuriems ne mažiau, o, ko gero, net ir daugiau, nei kitiems turėtų rūpėti valstybės finansų tvarumas, fiskalinė drausmė, ima reikalauti papildomų pinigų įvairioms reikmėms, dažniausiai – kraštiečių ar rinkimų apygardos naudai.
Gal jie galėtų atidžiau ir – svarbiausia – atsakingiau pažvelgti į biudžeto projekto eilutes. Štai viena, gana išraiškinga: valstybės skola kitąmet padidės nuo šiųmetinių 37,9% iki 39,8% BVP.
Nuo praėjusios liepos maždaug iki 4% išaugus palūkanų normoms, 2024 m. biudžete projektuojama, kad skolos tvarkymo kaštai padidės 60% – iki 460 mln. Eur nuo 280–290 mln. Eur 2023 m.
Augančios skolos tvarkymo išlaidos, pasak ekonomistų, yra „nauja realybė“, kuri greitai nesibaigs“.
„Po kelių spartaus ekonomikos augimo ir kainų šuolio metų mes turime lūkesčius, sukilusius iki debesų, – visur pinigų trūksta ir reikia vis daugiau. Tačiau kiekvienas papildomas pasiskolintas milijardas eurų grįžta su didesnėmis skolos tvarkymo išlaidomis, o tai mažina galimybes iš biudžeto finansuoti kitas svarbias sritis“, – perspėja N. Mačiulis.
Be to, biudžeto deficitui peržengus pagal Mastrichto kriterijus leidžiamus 3% nuo BVP, Lietuvos lauktų sankcijos.
Regis, to lyg ir pakaktų, kad ir politikai, ir visuomenė suprastų, jog netvarus išlaidų didinimas turėtų baigtis. Galbūt šįkart tai supras ir parlamentarai, pagaliau atsisakydami „mados“ glostyti rinkėjų ausis biudžetiniais pramanais.
