„Vadovėlis“ statybų prievaizdams
Minėtoje studijoje „Statybos priežiūros sistemos Lietuvoje efektyvumo didinimas“ pateikiama ir pastabų, ir pasiūlymų, tiesa, pabrėžiama, kad nė viena pasaulio valstybė nevykdo statybos reglamentavimo priežiūros tobulai.
Nepaisant to, atitinkamoms mūsų šalies institucijoms yra ko pasisemti iš EBPO ekspertų įžvalgų.
Pasak Florentino Blanco, EBPO Reglamentavimo įgyvendinimo programos vadovo, Aplinkos ministerijai reikia supaprastinti statybos leidimo išdavimo tvarką, panaikinti reikalavimus, kur jie nebūtini, taip pat įvertinti, kiek perteklinis reguliavimas veikia kultūros paveldą.
„Dėl tam tikrų reikalavimų statinio savininkas negali išsaugoti savo kultūros paveldo statinio“, – teigia jis.
EBPO atstovas pabrėžia, kad būtina kiek pakeisti ir įstatymų bazę, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija galėtų užsiimti reikšmingesniais darbais.
„Įstatymas turi leisti Statybos inspekcijai netikrinti pastatų, kurių nereikia. Ji neturėtų žiūrėti, kaip namuose sumontuojami kondicionieriai. Tam užtektų vienų aiškių gairių“, – aiškina EBPO ekspertas.
Pasak jo, taip pat rekomenduojama pakeisti pastatų klasifikaciją: nesudėtingų, neypatingų ir ypatingų į sistemą, paremtą pastato rizikingumu, kuris būtų nustatomas remiantis pastato dydžiu, paskirtimi, sudėtingumu ir vieta. Kuo mažesnis pastato rizikingumas, tuo lengviau turėtų būti gauti statybų leidimą.
Visgi gauti statybų leidimą aukšto rizikingumo pastatams būtų sudėtingiau, į šiuos projektus ir statybas atidžiau atsižvelgtų ir valstybinės institucijos. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ir daugiaaukščiams pastatams ar gamykloms, t. y. ten, kur būna daug žmonių. Ekspertą stebina, kad dabar Lietuvoje netikrinami tokie pastatai, kai jų statyba jau baigta.
Simonas Gentvilas, aplinkos ministras, tikina, kad minėta studija pravers rengiant Statybos kodeksą. Pirmieji įstatymų pakeitimai, susiję su statybų leidimų išdavimo tvarka, jo teigimu, turėtų būti priimti dar iki Naujųjų metų. NT plėtotojai, kelerius metus klimpstantys biurokratijoje, pasiūlymus vertina pozityviai.
VŽ primena: ministerija siūlo, kad vietoj šiuo metu trijų egzistuojančių projektavimo etapų statybų leidimui gauti – projektinių pasiūlymų, techninio ir darbo projektų – liktų du: projekto koncepcijos ir techninio darbo projekto, arba kitaip koncepcijos detalizavimo.
Taip pat siūloma prašyti mažiau dokumentų: palikti tik privalomus specialiuosius reikalavimus, kai nėra parengto detaliojo plano, o projektinių pasiūlymų atskirai nebetvirtinti.
S. Gentvilas sako, jog jis prieš dvejus metus kreipėsi į EBPO, kad ši organizacija padėtų surinkti gerąją patirtį ir padėtų optimizuoti statybos sektoriaus, pastatų priežiūrą.
VŽ nuomone, būtų gerai, kad minėtas darbas ir rekomendacijos neatgultų dulkėti stalčiuose – ne paslaptis, kad ne viena studija ne vienoje ministerijoje yra sulaukusi būtent tokio likimo. Tikėkimės, kad šįkart nei ekspertų darbas, nei praleistas laikas nenueis vėjais, o „vadovėlis“ bus panaudotas pagal paskirtį.
AM vadovas tikina, jog kitąmet planuojama peržiūrėti statinių klasifikavimą, darbuotojų atestavimą, o Statybos inspekcija, jo žodžiais, turės skirti daugiau dėmesio gamykloms, daugiaaukščiams pastatams. Siunčia jis pažadų ir stringantiems statybų leidimų labirintuose: tokių leidimų išdavimo procedūros peržiūra esą leis jų išdavimą sutrumpinti pusmečiu.
Tuo „gerųjų žinių“ srautas nesibaigia. „Mes esame labai užsisklendę, neįleidžiame profesionalų iš kitų šalių. Peržiūrėsime licencijavimo procesą, leisime profesionalams iš užsienio atvykti į įmones ir dirbti viename ar kitame projekte“, – žada ministras.
