Klaustukai investicijų švieslentėje
Ekonomistų nuomone, ne viskas taip vienareikšmiška: TUI srauto duomenis visada nelengva interpretuoti, nes jie apima ne tik plyno lauko investicijas, bet ir čia jau veikiančių užsienio įmonių sprendimus mokėti ar nemokėti dividendus. Esminės įtakos blogesnei Lietuvos TUI statistikai pernai turėjo techniniai reinvesticijų aspektai, tad realiai pagal TUI duomenis Lietuva atrodo geriau, nei matyti iš pirmo žvilgsnio.
TUI srautas Lietuvoje iki pandemijos kasmet kopė vis aukštyn. Po jos kryptis pasikeitė: Pasaulio banko (PB) duomenimis, nuo 2020-ųjų stebėtas ryškus TUI grynojo srauto į Lietuvą pakritimas, o 2022 m. aplinkinių valstybių kontekste, su kuriomis konkuruojame dėl investuotojų, atsidūrėme apačioje: mus aplenkė Latvija, Čekija, Estija ir Lenkija. Jei Lietuvoje pernai grynosios TUI tesiekė 1% BVP (anksčiau 7,9%), tai Lenkijoje pasiekė 5,1% BVP.
Žvelgiant į sausą statistiką lyg ir vertėtų susirūpinti – nors, tiesą sakant, rūpintis reikia nuolat, nes dėmesio investuotojams vargu ar kada nors būna per daug, kaip ir šalies patrauklumo kapitalui didinimo.
Slūgstančio TUI srauto kreivė atskleidė ir priežastis, ir problemas, slypinčias už ne itin optimistinių skaičių. Pirmiausia, anot Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, TUI srauto duomenis visada nelengva interpretuoti, nes jie apima ne tik plyno lauko investicijas, bet ir čia jau veikiančių užsienio įmonių sprendimus mokėti ar nemokėti dividendus.
Ekonomistas aiškina: sumokėti dividendai mažina įmonės nuosavą kapitalą ir šalies mokėjimų balanse matomi kaip neigiamas TUI investicijų srautas. Taigi, pastarųjų metų statistika gali reikšti, kad mažesnė dalis užsienio įmonių mato galimybę čia reinvestuoti uždirbtą pelną.
Ne paslaptis, kad korekcijas atliko geopolitiniai neramumai, tačiau N. Masiulis pagrindiniu pastebimai kritusio TUI srauto į Lietuvą kaltininku laikytų struktūrines problemas: sparčiai augančias darbo sąnaudas, mažą rinką, susitraukiančias nišas ir kt.
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, vienas iš sumenkusio TUI srauto Lietuvoje aspektų yra „techninis“, todėl iš esmės padėtis nėra tokia bloga, kokią piešia PB statistika. Kritimas gali būti susijęs su energetikos kainų įtaka užsienio investuotojų verslams Lietuvoje: pakilus energetikos kainoms ir sumažėjus užsienio investuotojų pelnui, tai atitinkamai atsispindėjo reinvesticijų statistikoje – reinvesticijų kritimas atitinkamai neigiamai paveikė Lietuvos TUI duomenis.
Tačiau vertindamas nuosavybės priemonių duomenis, ekonomistas įžvelgia teigiamą naujieną: 2021 m. TUI į nuosavybės priemones Lietuvoje siekė 161 mln. Eur, kai 2022 m. pakilo iki 360 mln. Eur, t. y. buvo beveik dvigubai didesnės nei 2021 m.
„Šis TUI komponentas, mano nuomone, yra svarbiausias, nes jis iš tikro parodo užsienio investicijų į akcijas apimtį. Todėl neskubėčiau „nurašyti“ Lietuvos kitų valstybių TUI atžvilgiu“, – kalba A. Izgorodinas.
Kol kas tiesioginės užsienio investicijos nerodo didesnio aktyvumo visame pasaulyje: liepą atnaujintoje Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros padalinio (UNCTAD) Pasaulio investicijų ataskaitoje pažymima, kad 2023 m. pasaulinės TUI susidurs su spaudimu mažėti dėl sudėtingos verslo aplinkos ir dėl pirmaisiais šių metų mėnesiais atvėsusios įmonių susijungimų ir įsigijimų sandorių rinkos.
Pasak James’o Zhano, UNCTAD investicijų ir verslo direktoriaus, lėtėjantis ekonominės plėtros ir tarptautinės prekybos augimas kartu su aukštomis palūkanų normomis, infliacija ir skolos lygiu daro poveikį tiesioginėms užsienio investicijoms ir dėl to „numatome niūrias perspektyvas".
Kartu jis neatmeta galimybės, kad šių metų pabaigoje TUI nuosmukis „pasieks dugną“, tad 2024 m. galima atsargiai tikėtis atsigavimo.
Pavasarį VŽ rašė, kad tyrimo „Pasaulinės TUI 2022“ išvados parodė, jog Lietuva pagal TUI vertės augimą pastaruosius penkerius metus buvo antra tarp 36 vertintų išsivysčiusių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių: TUI srautas 2018–2022 m. laikotarpiu šalyje kasmet vidutiniškai paaugo 2,5% sparčiau, nei 2013–2017 m. Pagal šį rodiklį Lietuva aplenkė Estiją ir buvo antra pasaulyje po Vengrijos.
„Dėl šio augimo 2022 m. Lietuva pateko į dešimties šalių, gaunančių didžiausią naudą iš TUI, sąrašą, o tai rodo, kad vis daugiau žmonių renkasi investuoti šioje ES šalyje“, – pažymėta tyrime.
Daugiau TUI – dar daugiau ir naudos. VŽ nuomone, suprantama, kad niekur nedingsime nuo objektyvių, investuotojų neviliojančių, priežasčių – mažos rinkos ir besitraukiančių nišų joje, galbūt (bent kurį laiką) ir nuo geopolitinių neramumų etc. Tačiau kitos kliūtys / masalas paprastai yra valdžioje esančių politikų rankose: verslo aplinka, mokestinė politika ir kt.
Dar derėtų suprasti, kokią „meškos paslaugą“ daro politikai, nesidrovintys reikšti priešiškumo „stambiam verslui“. Visa tai išties neprideda taškų šalies investiciniam patrauklumui bei konkurencingumu, tik piešia perspektyvoje ne pačias srauniausias TUI.
