Šnipštas be konkurencijos
Europos centriniam bankui (ECB) itin sparčiai per pastaruosius metus padidinus skolinimosi kainą, ji netruko atsispindėti Lietuvos būsto paskolų rinkoje. Šiuo metu būstui besiskolinantiems aktualiausias 6 mėnesių EURIBOR, tikėtina, yra atsidūręs labai arti piko – ateities sandorių rinkoje matomas palyginti nedidelis, 0,04 proc. punkto pabrangimas iki ateinančių metų vasario. Paskui tikimasi mažėjimo.
Skolinimasis brangsta ir Lietuvos gyventojams. Lietuvos banko duomenimis, kredito įstaigų paskolų namų ūkiams naujų susitarimų palūkanų normos vien per birželį padidėjo 0,06 proc. punkto – iki 6,6%. Baltijos šalys, drauge ir Lietuva, atskirai pagal kredito kainą išsiskiria visoje euro zonoje. Lietuvos gyventojai būstui skolinasi brangiausiai iš bendrą Europos valiutą naudojančių šalių.
VŽ paklausti apie susidariusią situaciją Šiaulių banko specialistai teigia, jog pagrindinė kainų skirtumo priežastis yra ta, kad Lietuvoje ir Baltijos šalyse paskolų portfelį „sudaro beveik 100% paskolų su kintamąja palūkanų norma“.
„Kadangi šiuo metu esame bene aukščiausių palūkanų taške, šalių rikiuotėje esame viršuje, tačiau jei vertintume visą paskolos ciklą, tokioje vietoje tikrai nebūtume“, – teigia jie.
Didieji Lietuvos bankai – „Swedbank“ ir SEB situaciją VŽ komentuoti atsisakė ir pasiūlė kreiptis į Lietuvos bankų asociaciją (LBA), kuri esą „turi suderintą viso sektoriaus poziciją šiuo klausimu“.
„Suderinta pozicija“ informavo, kad „tiek būsto, tiek verslo paskolų palūkanų vidurkio keitimąsi nulėmė ECB vykdoma pinigų politika – ECB keliant bazines palūkanų normas, atitinkamai augo ir EURIBOR tarpbankinės palūkanų normos“.
Kitaip tariant, paaiškino, kas seniai ne naujiena. Tik štai statistika byloja, kad kitose šalyse, kurios irgi yra po ECB „sparnu“, palūkanų normos augo lėčiau. Kodėl? Bankų asociacijai į tai atsakyti sudėtinga – nėra „detalios analizės“.
Tiesa, dar vieną priežastį LBA mini ir be tos analizės.
„Tai – suvokiamoji rizika dėl sienų su agresijoje prieš Ukrainą dalyvaujančiomis Rusija ir Baltarusija. Šis veiksnys yra labai svarbus nustatant skolinimosi kaštus Baltijos šalių bankams“, – teigiama asociacijos komentare ir priduriama: „Derėtų analizuoti ne momentinį vaizdą, o ilgesnio laikotarpio vidutines gyventojų mokamas palūkanas.“
Pasirodo, turime kuo pasiguosti – asociacija primena, kad Lietuvos būsto paskolų turėtojai „daugiau negu dešimt metų iki 2020 m. vidurio mokėjo vienas mažiausių palūkanų normų euro zonoje skolindamiesi eurais“.
VŽ kalbinti ekonomistai beda pirštu ir į LBA neminimas susiformavusios situacijos priežastis.
„Aš manau, kad pagrindinė priežastis yra susijusi su Lietuvos būsto ir Lietuvos paskolų rinkos ypatumais, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. – Tarkim, praeitais metais Lietuvoje 88% visų naujų paskolų įmonėms ir gyventojams buvo išduodama už kintamąsias palūkanas, o tai automatiškai reiškia, kad mūsų paskolų rinka, tiek kalbant apie verslo skolinimą, tiek kalbant apie būsto skolinimą, yra gana jautri tų bazinių palūkanų augimui.“
Pavyzdžiui, Prancūzijoje pernai tik 34% visų naujų paskolų buvo išduota už kintamąsias palūkanas. Pasak ekonomisto, tikėtina, tai rodo, kad valstybė vienaip ar kitaip bando tas palūkanas fiksuoti arba bent jau kompensuoti įmonėms ir žmonėms.
„Aš taip atsargiai spėju, kad yra kokie nors valstybės mechanizmai, pavyzdžiui, valstybės dotacijos jaunoms šeimoms ar kas nors panašaus, kurie apriboja tas palūkanas. O Lietuvoje mes šia prasme turime visiškai rinkos ekonomiką“, – svarsto ekonomistas.
Žinia, Lietuvoje valdžia nelinkusi nei tų palūkanų fiksuoti, nei juolab karpyti, o viešumoje nuskambėjęs siūlymas dalį bankų solidarumo mokesčio skirti dalinam sparčiai augančių būsto paskolų palūkanų kompensavimui „kūno“ neįgavo. Negana to, šalies centrinio banko vadovas net užsiminė, kad palūkanas reikėtų dar labiau didinti ir taip smogti infliacijai. Ir paskolų turėtojams.
Apie dotacijas išvis geriau nė neužsiminti – tuoj prikurps naujų mokesčių joms atsverti.
Tačiau, VŽ nuomone, yra tikrai viena itin silpna vieta, kurioje į valdžią ateinantys politikai galėjo, gali ir turėtų padirbėti, – tai didinti konkurenciją bankų sektoriuje, kad būtų sumažintas esamų dominavimas ir diktatas. Ne viena Vyriausybė žodžiais „vedė“ į Lietuvą užsienio bankus – atrodė, kad jau tuoj tuoj turėsime čia bent Lenkijos bankus, gal net iš dar toliau.
Turime šnipštą, populistinių pažadų kupinas vežimas tebestovi vietoje. Ko pritrūko? Ryžto, kompetencijos, o gal „planus“ nuskraidino kur kas aktyvesni lobistai, kovojantys už „savo“ teritoriją...
