Klaidžiojimai reformų labirintais
Metų pradžioje NŠA paskelbė, kad jau šiemet keičiama brandos atestatų išdavimo tvarka – abiturientams bus išduodami tik skaitmeniniai brandos atestato variantai.
Iniciatyvos autoriai ir jos globėjai suskubo informuoti visuomenę apie šio „išradimo“ naudą.
„Tai naujas šiuolaikinės visuomenės pokyčius ir poreikius atliepiančio švietimo sistemos skaitmenizavimo proceso etapas. Ši naujovė suteiks sparčios ir patikimos prieigos prie įvairių švietimo institucijų išduotų pažymėjimų ir atestatų galimybę. Tikimės, kad ji bus naudinga ir patiems moksleiviams bei abiturientams. Jie mokymosi pasiekimus įteisinančius dokumentus galės atsispausdinti, peržiūrėti, atsisiųsti, o pametus ar kitaip praradus nebereikės prašyti mokyklos išduoti dublikato ir atvykti jo pasiimti į mokyklą“, – tuomet sakė Rūta Krasauskienė, NŠA direktorė.
Regis, užmojai turėtų būti sveikintini, juolab kad mėginama sparčiau žengti skaitmenizavimo procesų keliu. Tik nežinia, ar minėtos naujovės kūrėjai pažvelgė kiek plačiau ir toliau, kad pamatytų, jog šiame kelyje čia pat už posūkio skaitmeninius brandos atestatus gavusių abiturientų tyko kliūtys, gerokai mažinančios NŠA žadėtą spartą.
Su jomis susidūrė į užsienio aukštąsias mokyklas sumanę stoti abiturientai. Šios reikalauja ne tik notaro patvirtintų atestatų, bet ir išverstų dokumentų su notarų patvirtinimu apostile, tačiau to nebuvo galima padaryti ant skaitmeninių brandos atestatų.
NŠA raštu pateiktame atsakyme nurodė, kad pirmiausia abiturientai Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre gali sugeneruoti savo atestato skaitmeninę kopiją pdf formatu, kurią galima atsispausdinti.
Tokiame dokumento variante jau yra informacija autentiškumui patvirtinti: identifikacinis numeris, QR kodas ir nuoroda į patį registrą. Tačiau, pasikonsultavusi su Notarų rūmų atstovais, NŠA nusprendė, kad esant poreikiui dokumento autentiškumą gali papildomai patvirtinti.
„Tai reiškia, jog, esant poreikiui pasinaudoti notaro paslaugomis tvirtinant skaitmeninius brandos atestatus pažyma (apostile), paliudijant vertėjo parašą dokumento vertime ir kt., asmenys turėtų kreiptis į NŠA“, – nurodo agentūra.
NŠA atkreipia dėmesį, kad ši procedūra reikalinga tik norintiems gauti notaro patvirtinimą nuo 2023 m. gegužės 1 d. išduotiems skaitmeniniams pažymėjimams, brandos atestatams, kitiems mokymosi ir kvalifikaciją, kompetenciją patvirtinantiems dokumentams. Stojant Lietuvoje notaro patvirtinimo nereikia.
Mėginant susigaudyti šioje painiavoje ir ieškant „galų“ prarandamas laikas, kuris į užsienio universitetus planuojantiems stoti abiturientams yra itin svarbus.
Apie tai VŽ kalbėjo ir Lukas Vaičiulis, edukacinės bendrovės „Ego Perfectus“ studijų užsienyje departamento vadovas. Pasak jo, pagrindinė problema buvo neaiški komunikacija ir prarastas laikas.
„Lietuva ir taip yra viena vėliausiai atestatus išduodančių šalių Europoje, o tai jau ir taip pridaro moksleiviams problemų. Pavyzdžiui, dauguma Skandinavijos šalių universitetų dokumentus priima iki liepos 5 d., tad mūsiškiams ten stoti iškart baigus mokyklą neišeina – tenka daryti gap year (angl. metų pertrauką). O šiais metais ir stojantieji į kitas šalis turėjo gerą savaitę laukti ir galvoti, kaip gauti tą notaro patvirtinimą“, – pasakoja specialistas.
Tiesa, NŠA pateiktame atsakyme VŽ skelbia, kad „apie tai buvo pagalvota ir sklandžių procesų užtikrinimui buvo pasiruošta gerokai prieš egzaminų sesijos pradžią“. Tačiau organizacijos svetainėje informacija pasirodė tik liepos 19-ąją, iki tol, VŽ žiniomis, oficialios informacijos nebuvo, o moksleiviai buvo siunčiami iš vienos institucijos į kitą – niekas nežinojo, ką patarti. Nes juk naujovė tai pusžalė.
Apie ką iš tiesų „buvo pagalvota“ ir kokie „sklandūs procesai užtikrinti“, belieka spėlioti. Kaip ir apie daugelį švietimo sistemos „reformatorių“ sukurptų sprendimų. Daugiausia – vienadienių.
Anot L. Vaičiulio, net ir dabar rastas sprendimas moksleiviams yra gana komplikuotas.
„Lauki atestato iš mokyklos, siunti prašymus į NŠA, vėl lauki, tada eini pas notarus ir prašai nuorašo, vėl lauki ir tik tada darai vertimus bei siunti universitetui. Norėtųsi, kad ateityje mokyklų išduodamas atestatas tiesiog turėtų teisinę galią be jokių papildomų laisvos formos prašymų siuntimų į NŠA“, – lūkesčiais dalinasi ekspertas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija VŽ raštu neatsakė, kaip vertina susidariusią situaciją, tačiau žada, kad kitais metais bus pokyčių.
„Siekis yra, kad ateityje, jau nuo kitų mokslo metų, būtų parengti atestatai keliomis kalbomis, kuriems galimai nereikėtų notaro patvirtinimo. Dėl to bus tariamasi su Notarų rūmais, ieškoma geriausių išeičių, kad atestatų išdavimas būtų dar paprastesnis“, – žadama ministerijos atsakyme.
Kaip bus kitais mokslo metais, ko gero, tik kitąmet ir paaiškės. VŽ nuomone, aišku viena – srėbti vis naujas švietimo sistemos reformatorių verdamas košes kone kasmet tenka vis kitai abiturientų kartai. Juolab kad naujovės dažniausiai nėra iš anksto gerai apgalvojamos, o ir sukurtųjų nesugebama tinkamai paaiškinti. Ir svarbiausia – laiku.
