Kam pramonei didesni marškinėliai
Taip jis kalba ne apie būtinybę taupyti, o apie pasenusį mąstymą, kad pirkdamas prastesnės kokybės žaliavas ar mokėdamas minimalų atlyginimą savo darbuotojams konkurentus paguldysi ant menčių.
Lietuva šiuo metu yra praradusi didelę dali konkurencingumo užsienio šalyse, o nuo to priklauso ir šalies eksportas, ir pajamos. Tai tiesa. Visgi gelbėjimo ratas nėra nei nelegaliai iš Rytų gabenamos žaliavos, nei minimali ar dar mažesnė alga.
Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, išvardina tris konkrečius punktus, ko reikia: sudaryti gerai apgalvotas sąlygas įsivežti darbuotojų iš kultūriškai mums artimų šalių, kitų valstybių pavyzdžiu fiksuoti žaliavų bei energetikos kainas ir sudaryti palankias galimybes skolintis.
Anot jo, verslui padėtų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės priemonės ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) mokėjimai, kad įmonės galėtų lengviau investuoti į pažangias technologijas, imtis inovatyvių produktų. Skolinantis be įkeitimo ir pigiau negu iš banko, rizika perkelti verslą ant naujų bėgių būtų mažesnė.
Kitaip tektų kraustytis kur pigiau, įspėja kai kurių bendrovių vadovai.
Beje, Estijos verslo spaudoje taip pat pasigirsta nuogąstavimų, kad karui Ukrainoje pasibaigus šalyje liks mažiau gamintojų – dalis įmonių planuotų persikraustyti į Ukrainą. Tačiau dar labiau baiminamasi, kad tūkstančiai valstybėje dirbančių ukrainiečių pasuks namo ir jų darbo vietos liks tuščios.
Lietuvos pramonininkai taip pat pabrėžia, jog pabėgėliai iš Ukrainos kurį laiką pasotino nusekusią darbo rinką, o geri finansiniai praėjusių metų rezultatai yra ir daugiau kaip 30.000 mūsų šalyje dirbančių ukrainiečių nuopelnas.
Kalbama ir apie tai, kad miestai gamybai tapo per brangūs.
„Nekilnojamojo turto kainos tokios, kad nuomotis greitai bus pajėgūs tik aukštesnę pridėtinę vertę kuriantys verslai. Didmiesčiuose gali likti tik biurai, o pramonė ilgainiui ieškos kur pigiau“, – svarsto pramonininkų vadovas.
Pasak jo, norinčioms persikelti įmonėms pritraukti galėtų būti panaudoti regionų plėtrai skirti pinigai, tai būtų prasminga. O Vyriausybė bus priversta priimti vienus ar kitus sprendimus, jeigu sieks skatinti ekonomikos augimą.
Apie tai, kad valdžia turėtų sukrusti, kalba ir inžinerinės pramonės atstovai, nors šį pramonės sektorių prasidėjusi recesija ir gamybos užsakymų mažėjimas kol kas apeina šonu. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos nariai įspėja, kad padėtis trapi, todėl dabar būtina atkreipti dėmesį į tai, kas leistų ne tik išgyventi, bet ir sustiprėti.
Vardindami svarbiausius dalykus verslininkai lenkia pirštus. Pirma, dėmesys tiksliesiems mokslams. Antra, visos švietimo sistemos perorientavimas į kokybiškų paslaugų teikimą ir švietimo sistemos įstaigų papildomas skatinimas už kokybinius rezultatus. Trečia, sudaryta galimybė su ES finansavimu, valstybės garantijomis ir pan. investuoti gamintojams į technologinį atnaujinimą. Nes pagal tai jau atsiliekame nuo Rytų ir Vidurio Europos šalių. O tikėtis, kad Lietuva bus žemų kaštų šalis, neverta.
Psichologiniai veiksniai smarkiai veikia ekonomikos eigą, teigia ekspertai. Jeigu įmonėms sekasi prasčiau negu jų kaimynėms už tvoros, tai gali tapti stabdžiu ekonomikai. Pavyzdžiui, estai savo gamintojams pataria garsiai pasidžiaugti net mažais dalykais. Kitam tai gali būti žinia, kaip rasti išeitį nepalankioje situacijoje.
