Jokių kompromisų?
TVF misija pirmadienį, birželio 12d., Vilniuje baigė dvi savaites trukusią Lietuvos ekonomikos analizę ir pristatė išvadas bei rekomendacijas.
Borja Gracia, šio fondo misijos Lietuvai vadovas, sako, kad Lietuvos ekonomika šiemet mažės apie 1,4%. Dar pavasarį TVF prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet trauksis simboliškai – 0,3%. Vakar jis patikslino, kad Lietuvos BVP šiemet sumažės 1,4%, o kitąmet augs 2,5–3%.
Dramos dėl BVP susitraukimo TVF misijos vadovas neįžvelgia: pasak jo, negalima spręsti apie ekonominę trajektoriją žvelgiant į ateitį iš vieno mėnesio, ketvirčio ar net vienų metų retrospektyvos: Lietuva buvo viena geriausius ekonominius rodiklius pademonstravusių euro zonos šalių, kai kitos traukėsi 5–7%.
Tačiau infliaciją, apkarpiusią Europos ir Lietuvos gyventojų realiąsias pajamas, kuri lėmė smukusią paklausą ir vartojimą, raginama mažinti. Fondas pranašauja, kad šiemet ji trauksis ir, ko gero, neviršys 10%, o 2024 m. nesieks ir 4%.
Beje, TVF vienas pirmųjų tarp prognozuojančių institucijų pernai vasarą gana tiksliai numatė, kad infliacija 2022 m. pakils iki 18% (faktinė siekė 18,9%).
Nenuostabu, kad fondo atstovai vėl akcentavo struktūrinių reformų svarbą, pirmiausia – mokesčių sistemos. Apie tai girdėdavome vos ne po kiekvienos TVF misijos analizės: tarsi mantra būdavo kartojama apie būtinybę plėsti mokesčių bazę, ypač per nekilnojamojo turto (NT) ir aplinkosauginius mokesčius, kurie esą Lietuvoje yra mažesni negu kitose šalyse ir kurie būtų mažiau žalingi Lietuvos ekonomikai etc.
Vėl buvo besta į seną problemą: Lietuvoje mokesčių sistema yra per daug priklausoma nuo darbo santykių apmokestinimo, todėl reikėtų dalį naštos perkelti į kapitalo bei aplinkos, turto apmokestinimo sritis.
Valdantieji suskubo pasidžiaugti, kad TVF atstovai sveikino akcizų paketą, kuris „ne tik padidins pajamų surinkimą, bet taip pat turi CO2 komponentą, kuris teigiamai prisidės prie žaliosios transformacijos ir padės pasiekti CO2 emisijų sumažinimo tikslus“.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, tikina, kad taip „buvo išreikštas palaikymas ir krypčiai, kurią diktuoja mokesčių paketas“.
„Diskutuojant su Tarptautinio valiutos fondo ekspertais (...) buvo pastebėtos ir Vyriausybės vykdomos struktūrinės reformos, išreikšta parama tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos, tiek viešojo sektoriaus reformoms“, – teigė ji.
„Tikimės, kad jos bus įgyvendintos sėkmingai ir praeis derinimus institucijose, taip pat ir Seime, kurios dar yra likusios“, – kalbėjo finansų ministrė.
G. Skaistės minimų „struktūrinių reformų“ – švietimo, sveikatos apsaugos – poveikis vis dar nejuntamas, o vadinamoji mokesčių pertvarka bei jos efektas apskritai kone šakėmis ant vandens rašomi.
Neaišku, apie kokius „derinimus institucijose“ kalba finansų ministrė, tačiau bent jau verslo balso dėl gana kontroversiškai vertinamos mokesčių reformos Vyriausybė, regis, nėra linkusi išgirsti.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad, šalies ekonomikai šiemet patiriant recesiją, Vyriausybės parengta mokesčių reforma pablogintų šalies investicinį klimatą, todėl ją reikėtų atidėti. Jo teigimu, tam pritaria ir kitos verslo bei darbdavių organizacijos.
„Jeigu mokesčių reforma yra pateikiama taip, kad arba viskas, arba nieko, tai mūsų visos verslo organizacijos (...) visgi pasisako, kad dabar geriau nieko – (reikia) atidėti tą reformą“, - teigė jis.
Pasak Vaido Augustinavičiaus, prezidento Gitano Nausėdos patarėjo, dėl Lietuvos ekonomikos šiemet patiriamo ekonomikos nuosmukio Vyriausybės parengta mokesčių reforma turėtų atitikti dabartines ekonomikos realijas.
„Neturėtų būti taip, kad reforma arba yra visa, arba jokia. Tiesiog ją reikia adaptuoti pagal esamas ekonomikos realijas ir, atsižvelgus į recesiją, kuri yra patirta pirmąjį ketvirtį, šią mokesčių reformą reikėtų šiek tiek modifikuoti“, – sakė patarėjas.
VŽ primena: premjerė Ingrida Šimonytė tikino, kad mokesčių pakeitimų paketas turi eiti kaip paketas ir negali būti skaidomas. Jei valdančioji koalicija dėl to nesutars, Vyriausybės vadovė neatmetė, kad mokesčių reforma ir nepasieks Seimo.
Kitaip tariant, jokių adaptacijų, jokio žvilgsnio į realijas, jokių atidėjimų... Matyt, pamirštama, kad politika yra ir kompromisų menas.
