Iš ko burtų Hamletas?
VŽ skaičiavimai, remiantis EK metodika, rodo, kad, neįgyvendinus mokesčių reformos, Lietuvai iš RRF būtų neišmokėta 260 mln. Eur, arba 12% nuo 2021–2026 m. numatytų išmokėti visų subsidijų, skirtų esminėms ekonomikos, socialinėms ir švietimo reformoms, žaliajai ir skaitmeninei Lietuvos ekonomikos transformacijai.
O įgyvendinus siūlomą mokesčių reformą, biudžete dėl planuojamo didinti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) atsivertų maždaug 200 mln. Eur skylė. Ją tektų padengti naujais mokesčiais, kurie siektų būtent tuos 200 mln. Eur.
Andriaus Romanovskio, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento, teigimu, tai pirmas kartas, kai valdžia atvirai įvardijo, jog kelti mokesčius reikia todėl, kad būtų „vykdomas įsipareigojimas nuosekliai artinti NPD prie minimalios mėnesinės algos (MMA)“, dėl kurio susitarta Trišalėje taryboje.
„Vyriausybė jau blaškosi su savo argumentais. Pastarasis argumentas mokesčių reformos tikslams pagrįsti buvo tai, kad reikia didinti NPD, – sako A. Romanovskis. – Mūsų vertinimu, tai yra nesąžiningas argumentas teigti, kad mokesčius reikia kelti, nes dėl to susitarė socialiniai partneriai.“
Tai, pasak LVK vadovo, yra nauja, nes istoriškai NPD kėlimas guldavo ant Vyriausybės pečių, o MMA – ant verslo.
Tad reformos poveikis verslui būtų tie 200 mln. Eur, kurie būtų nukreipti kelti NPD.
„Tas poveikis susiveda į tuos kelis šimtus milijonų, o bendrame kontekste tai yra nereikšminga suma, kuri sukelia daug daugiau neigiamų tiek ekonominių pasekmių, tiek investicinės įtampos, negu pasiekiama kokių nors tikslų“, – tęsia LVK vadovas.
Baiminantis Briuselio „iždininkų“ sankcijų, ko gero, pamirštama (nenorima) suskaičiuoti, kokią mokesčių naštą reformatoriai užkrautų ant verslo pečių.
Ko gero, pamirštama ir tai, kad šalyje įsibėgėja recesija.
„Kai ekonomika auga, kai verslas uždirba, yra daug paprasčiau kalbėti apie mokesčių didinimą, t. y. verslas supranta, kad yra normalu dalintis, tačiau kai yra recesija, nuosmukis, tai tikriausiai būtų jau žibalo pylimas į ugnį“, – tikina A. Romanovskis.
Savo ruožtu Marius Vaščega, Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas, aiškina, kad į nacionalinį RRF planą įtrauktos reformos ir investicijos yra naudingos Lietuvai ne tiek dėl su jomis susietų RRF lėšų, kiek dėl pačių reformų naudos Lietuvos ekonominiam bei socialiniam vystymuisi.
„Todėl delsimas jas įgyvendinti vienareikšmiškai nėra geras dalykas“, – yra teigęs M. Vaščega.
Tačiau, VŽ žiniomis, EK nekliūtų, jei mokesčių įstatymų pakeitimai įsigaliotų vėliau (pvz., nuo 2025 m.).
„Nes jei naujas Seimas reformą atšauktų, dar būtų likusių RRF pinigų, kuriuos būtų galima sulaikyti kaip nuobaudą“, – sakė vienas šaltinis.
Jo teigimu, Finansų ministerija galėjo mėginti įtikinti kitas valstybes nares keisti aukščiau minėtus reformoms taikomus koeficientus (mums gresiantį lėšų sulaikymą mažinti).
LVK vadovas siūlytų perdėlioti ne tik RRF įsipareigojimų terminus, bet ir apibrėžimus. Mat kai buvo palankesnės makroekonominės ir geopolitinės sąlygos Vyriausybė į nacionalinį RRF planą įdėjo „bendrus ir labai ambicingus tikslus“.
„Tikriausia būtų protingiausias sprendimas pasikalbėti su Komisija, detalizuoti ir susiaurinti tą mokesčių reformos apibrėžimą, kurį Lietuva buvo pati įsirašiusi sau į sąlygas, ir mokesčių kėlimo klausimą nukelti tam etapui, kai ekonomika atsigaus“, – mano A. Romanovskis.
Kol kas neatrodo, kad valdžia įsiklausytų į verslo argumentus. Premjerė Ingrida Šimonytė prieš kelias dienas pareiškė, kad Vyriausybė nekeis savo planų ir teiks mokesčių reformą Seimui.
Kiek anksčiau ji teigė, kad mokesčių pakeitimų paketas turi eiti kaip paketas ir negali būti skaidomas. Jei valdančioji koalicija dėl to nesutars, premjerė neatmetė, kad mokesčių reforma ir nepasieks Seimo.
VŽ nuomone, reformos perspektyvos ir toliau lieka miglotos, tad belieka burti – ar iš kavos tirščių, ar iš premjerės delno, kada ta migla išsisklaidys ir ką išvysime po to. Kol kas atrodo, jog reforma stringa ne tik dėl to, kad dabar yra politinė krizė, bet ir dėl to, kad nėra nei politinio, nei socialinio sutarimo.
„Nes mokesčių didinimas yra ne tik politinis, bet ir socialinis kontraktas su tais, kurie tuos mokesčius moka. O tokio susitarimo nėra ir net bandymo kalbėti ta linkme nematome“, – apgailestauja LVK vadovas.
