Prezidento patarėjas ragina mokesčių reformą modifikuoti, pramonininkai – atidėti
Anot Vaido Augustinavičiaus, Gitano Nausėdos patarėjo, „nereikia nurašyti viso darbo, kuris atliktas iki šiol“, tačiau mokesčių reformą reikėtų priimti tokią, kuri skatintų investicijas, nedidintų naštos vidurinei klasei, tuo pačiu leistų sparčiau gauti Europos Sąjungos lėšų.
Prezidento patarėjo vertinimu, nebūtina svarstyti visą mokesčių reformos paketą – jį galima keisti atsižvelgiant į ekonominę padėtį.
„Neturėtų būti taip, kad reforma arba yra visa, arba jokia. Tiesiog ją reikia adaptuoti pagal esamas ekonomikos realijas ir, atsižvelgus į recesiją, kuri yra patirta pirmąjį ketvirtį, šią mokesčių reformą reikėtų šiek tiek modifikuoti“, – po G. Nausėdos susitikimo su Seimo, Vyriausybės, Lietuvos banko (LB), darbuotojų ir verslo atstovais penktadienį žurnalistams sakė V. Augustinavičius.
„Mes turime reformą, kuri buvo gana ilgai rengta ir kol jos projektas pasiekė dienos šviesą, Lietuva paniro į tam tikrą recesiją“, – teigė jis.
Anot patarėjo, mokestiniai pokyčiai neturėtų paveikti Lietuvos vidurinės klasės – jai mokesčiai neturėtų didėti.
„Reikėtų žiūrėti į atnaujintą mokesčių reformą jau per jos įtaką vidurinei klasei, tai yra, kad vidurinei klasei mokesčiai neturėtų didėti, vidurinė klasė yra ta žmonių grupė, kuri padeda valstybėms taip pat išlipti iš recesijos, tai irgi yra ekonomikos pagrindas“, – sakė prezidento patarėjas.
Tačiau V. Augustinavičius sako, kad Vyriausybės siūlomi investicijų skatinimo būdai turėtų būti svarstomi.
„Yra tam tikri mokestiniai pakeitimai, kurie turėtų būti svarstomi, ypač dabar, recesijos akivaizdoje. Tai yra ir mokesčio pelno paskatos investicijoms, ir momentinis nusidėvėjimas, ir ypač priemonės smulkiam ir vidutiniam verslui yra numatytos. Visa tai, prezidento nuomone, turi būti diskutuojama“, – sakė V. Augustinavičius.
V. Janulevičius: mokesčių reformą reikėtų atidėti
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad, šalies ekonomikai šiemet patiriant recesiją, Vyriausybės parengta mokesčių reforma pablogintų šalies investicinį klimatą, todėl ją reikėtų atidėti.
Jo teigimu, tam pritaria ir kitos verslo bei darbdavių organizacijos.
„Jeigu mokesčių reforma yra pateikiama taip, kad arba viskas, arba nieko, tai mūsų visos verslo organizacijos (...) visgi pasisako, kad dabar geriau nieko – (reikia) atidėti tą reformą, nes jos įvedimas tiesiog sparčiai pablogintų investicinį klimatą Lietuvoje“, – po susitikimo su G. Nausėda sakė V. Janulevičius.
„Mūsų noras yra Lietuvoje išlaikyti kuo daugiau lietuviško kapitalo, kad jis neišeitų į kitas šalis, lygiai taip pat, kad užsienio kapitalas toliau važiuotų į Lietuvą, nes jeigu jis važiavo su dabartinėmis paskatomis, tikėtina, kad padidinus mokestinę naštą jis sustos“, – pridūrė LPK prezidentas.
Pasak V. Janulevičiaus, Lietuvos pramonei reikia paskatų investuoti bei supaprastintos ir nesuvaržytos prieigos prie kapitalo.
„Investicijos, paskatos investuoti, kad kapitalas neišvažiuotų iš Lietuvos, o būtent liktų – tai yra tie siekiai, kurių mes norime, kad Lietuva liktų ta pati pramoninė valstybė, kad šiandien nebūtų pasirinktos kitos jurisdikcijos, kurios siūlo žymiai lengvesnes sąlygas – tiek Europos Sąjungos viduje, tiek už jos ribų, kalbu apie Jungtines Amerikos Valstijas“, – teigė V. Janulevičius.
Šią savaitę Vyriausybei ir visoms Lietuvos politinėms partijoms adresuotame laiške verslo organizacijos prašė atidėti su mokesčių reforma susijusių įstatymų priėmimą ir siūlė juos tobulinti.
Laiške, kurį pasirašė Investuotojų forumas, Lietuvos pramonininkų, verslo bei darbdavių konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, nurodyta, kad Vyriausybės siūloma mokesčių reforma padarys neišvengiamą žalą investiciniam Lietuvos klimatui, pakenks ekonomikos vystymuisi bei gyventojų gerovei.
Mokesčių reformos pakete individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 metų siūloma didinti nuo 15 iki 17%, o nuo 2026 metų – iki 20%, o tokie tarifai būtų taikomi uždirbantiems daugiau nei 3.000 Eur per mėnesį, arba 35.000 Eur per metus.
Be to, gaunantieji iki 15.000 Eur pajamų per metus mokėtų „Sodros“ ir sveikatos draudimo įmokas, bet GPM jiems siektų 3%.
Mokesčių pakete taip pat numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, investicinė sąskaita ir kiti.
Vyriausybė planavo mokesčių reformos paketą Seimui teikti ketvirtadienį, tačiau užtrukus jo derinimui pateikimas atidėtas.
