Nepaklusnumo šventė
Tad suėjus galutiniam FA pateikimo terminui turime jau net ir nestebinančią statistiką: RC duomenimis, tokias ataskaitas už 2022 m. pateikė apie 82.000 įmonių ir organizacijų. Pateikti FA privalo apie 190.000 juridinių asmenų.
Apie tai, kad finansinių ataskaitų laiku nepateikė beveik 60% privalėjusiųjų, plačiau skaitykite čia.
Tiesa, RC atstovai mėgina demonstruoti nedrąsų optimizmą – šiemet pareigingų bendrovių skaičius esą kiek padidėjo – net 7.000. Teigiama, kad tai galėjo lemti keletas priežasčių.
„Dėl kryptingos komunikacijos augantis įmonių ir organizacijų sąmoningumas, realios ir atgrasančios poveikio priemonės – baudos vadovams, paramos gavėjo statuso panaikinimas, išregistravimas, taip pat kiekvienais metais didėjantis naujai įregistruojamų juridinių asmenų skaičius“, – VŽ vardija Mindaugas Samkus, RC atstovas spaudai.
Kalbant apie sąmoningumą, tikėtina, kad į juridinių asmenų vadovų galvas prisibeldė ekspertų patarimai ir pastebėjimai, jog tinkamai parengtos FA yra svarbus informacijos šaltinis visiems suinteresuotiesiems asmenims priimant sprendimus, susijusius su įmone ar kitu juridiniu asmeniu. Skaidrumas skatina suinteresuotųjų asmenų pasitikėjimą įmone ir prisideda prie geros jos reputacijos, padeda numatyti su subjektu susijusias rizikas, palengvina galimybes gauti finansavimą, o pelno nesiekiantys subjektai lengviau gauna paramą ar finansavimą projektams.
Aurimas Kačinskas, kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovas, VŽ yra sakęs, kad finansinė atskaitomybė yra pagrindinė informacija, kuria verslo partneriai ir finansų įstaigos vadovaujasi, spręsdami apie įmonės veiklos patikimumą ir kreditingumą. Pasak jo, kredito įstaigos net nesvarsto FA neteikiančių bendrovių kreditavimo: ir ko stebėtis – jei įmonė slepia informaciją apie savo veiklą, vadinasi, yra priežasčių abejoti gera jos finansine padėtimi.
Tvarkingai FA teikiantis verslas signalizuoja, kad veikia vadovaudamasis skaidrumo, atskaitomybės bei atsakomybės visuomenei principais. Todėl rinkos sąmoningumą ir skaidrumą puikiai atspindi minėtos prievolės vykdymas, o jis, kaip rodo rezultatai, dar gerokai šlubuoja.
Apie baudas ir jų (ne)efektyvumą prievolės nevykdantiems juridiniams asmenims rašyta jau sunkiai suskaičiuojamą skaičių kartų. Vėluojantiems ar atvirai prievolę ignoruojantiems vadovams gresia nuo 200 iki 3.000 Eur bauda.
Ar įmonei, kuri tūno prieblandoje ir „varto“ neskaidrias lėšas, tokia bauda ką nors reiškia? Ko gero, verčiau vadovas atseikės net ir „maksimumą“, bet savo finansinių „kortų“ neatskleis.
Be to, jokių garantijų, kad bauda išvis bus paskirta.
„Ne kartą esame sakę, kad administracinių nusižengimų protokolų surašymas, jų nagrinėjimas ir baudų skyrimas yra imlus laikui, reikalauja didelių žmogiškųjų išteklių. Todėl skirtų baudų skaičius gali neatrodyti toks didelis, palyginti su ataskaitų nepateikusių juridinių asmenų skaičiumi“, – aiškina M. Samkus.
O jis ir nėra didelis. Pastaraisiais metais baudos už FA nepateikimą yra skirtos maždaug 2.500 juridinių asmenų vadovų.
Tiesa, RC tikisi, jog jau kitąmet tai kad žiebs... Mat nuo 2024 m. liepos 1 d. administracinio nusižengimo protokolai tokiems vadovams bus surašomi automatiškai. Kartu jiems bus pasiūlyta susimokėti 100 Eur (!), t. y. pusę minimalios baudos.
Taip tikimasi nedidelėmis sąnaudomis sumažinti įmonių ir organizacijų, neteikiančių FA, skaičių.
Registrų centrui sąnaudos išties nedidelės, bet prievolės nevykdančioms įmonėms jos tiesiog juokingos.
Štai tokias galias turi RC. Tiesa, dar galima FA neteikiančias bendroves išregistruoti, nevyriausybinės organizacijos gali netekti paramos gavėjo statuso etc. Betgi visa tai nesunku atkurti.
Esant tokiam bausmės imitavimui prievolę ignoruojančios įmonės toliau lengvai slysta netobulos tvarkos ir faktiško nebaudžiamumo paviršiumi. Net jei paskiriama nuobauda, o jau matome, kad ji – daugiau simbolinė, rimtesnių padarinių bendrovės paprastai nepajunta. Mat baudos dydžiui neviršijus 1.500 Eur, jos nėra įtraukiamos į VMI skelbiamą nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą.
Negana to, vėluojantys pateikti ar išvis FA neteikiantys subjektai sėkmingai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, sudaro pirkimų sutartis. Tiesa, perkančiosios organizacijos gali pašalinti FA nepateikusį tiekėją iš pirkimų, bet šia galimybe jos beveik nesinaudoja. Kodėl?
Galbūt šiokį tokį poveikį padarytų įkurdinimas prie „gėdos stulpo“: jei galima matyti nepatikimų tiekėjų sąrašus, „Sodros“ skolininkus ir kt., kodėl viešai nepaskelbus FA neteikiančių įmonių sąrašų?
Pasirodo, yra priemonių, kurios bent kiek sudrausmina išsisukinėjančius nuo prievolės – jų aktyvumas iškart padidėjo, kai nepateikusioms finansinės atskaitomybės dokumentų buvo apribota galimybė gauti valstybės subsidijas.
Galbūt daugiau iniciatyvos galėtų imtis ir Finansų ministerija: ne tik kritikuotų Registrų centrą, bet ir pagalvotų apie priemones, labiau atgrasančias nuo prievolės vengimo.
