Niekada nebus daug, bet 2,5 - 3 tūkst. į rankas per mažai?

Blogai mokėtės.. praleidot paskaitas apie ribines paklausas ir pasiūlas...

Jeigu išmestumėm bendrauniversitetinius dalykus, būtų galima koncentruotis į tikrai studijuojamo dalyko niuansus, bet ne ekonomistui filosofiją ar kalbininkui matematiką studijuot. Dinozaurai nebespėja su pasauliu ir dar visaip stabdo, kad pateisintų savo reikalingumą / svarbumą.

LINPRA ne tik vaikšto - ji su visu autobusu atvažiuoja į mokyklas. Bent kiek pasidomėkit.

Labai gerai. Tik straipsnis ne apie mokyklas. Ir turės rezultatų dar po 10 metų maždaug. Stipendijos ir darbas su profesinėm mokyklom ir kolegijom gali turėti rezultatą po kelių metų.

O, va čia sutikčiau. Aukštosios mokyklos neturėtų rūpintis darbo rankom. Tai tikrai turėtų daryti profesinis mokymas ir kolegijos. Bet esmė, kad mes per daug sureikšminam aukštąjį mokslą. Juk ne visi gali būti kūrėjai, labiau reikia darbuotojų. Apskritai aukštasis mokslas Lietuvoje yra devalvuotas. Todėl reiktų perskirstyti švietimo lėšas, kad liūto dalis atitektų kolegijoms. Žinoma, tada ir darbdaviai galėtų ateiti su stipendijomis, praktikos pasiūlymais. Bet kai nėra kur eiti???

Teltonika jau išmokėjo 600 tūkst. € studentų stipendijoms, nesiskundžia kad ko nors trūksta. Kiek skyrė VZ redakcijos ašarotojai? https://teltonika-iot-group.com/lt/naujienos/busimi-pirmakursiai-jau-gali-pretenduoti-i-metines-teltonikos-3-000-euru-stipendijas beje, kolegijos yra aukštasis (neuniversitetinis), o jų finansavimas susijęs su tuo, kiek pritraukia norinčių studijuoti - nes dalinti pinigus už pažadus ar gražias akis per brangiai kainuoja. Ateis darbdaviai, pritrauks daugiau studentų, daugiau gaus. Valstybė beje nuo 2020 skiria iš biudžeto po 200€/ mėn. stipendijas studijuojantiems inžineriją regionuose (Klaipėda, Panevėžys (KTU), Šiauliai).

Skundžiasi, dar ir kaip. Tik jie jau ne paverkšlenti gali, o daryti tiesioginį spaudimą ir samdyti lobistus, kurie subtiliau tai daro.

Profesinio mokymo įstaigas reikėtų naikinti kaip institutą. Tai visiškai nereikalingas daiktas. Tie, kas susidūrė su jų absolventais, puikiai tai žino. Pabaigusį tokią mokyklą absolventą (atėjusį kad ir į autoservisą) reikia dar metus mokyti, kad jis pradėtų savarankiškai dirbti. O tada jis yra pakviečiams į karinę tarnybą ir po jos į darbą nebegrįžta. O įmonė imasi mokyti naują nulinuką.... :) Jeigu bent ketvirtadalį lėšų, skiriamų prof. mokykloms, Valstybė skirtų įmonėms, jos pačios iš bendrojo lavinimo mokyklų atsirinktų norinčius dirbti jaunuolius ir juos pasiruoštų. Ir dar: padarykite kartą tvarką su armija. Visus, pabaigusius vidurinę mokyklą, leisti sustoti į savo norimas aukšto/aukštesniojo mokymo įstaigas. Ir iš karto (prieš pradedant studijuoti) kviesti karinei tarnybai. Kad vėliau jaunuolis , jau pradėjęs planuotis savo gyvenimą, nebūtų gaudomas kariauti. Juk apie 22-24 metus kiekvienas protingas jaunas žmogus pradeda planuoti savo darbinę veiklą , gyvenimą, šeimą. O ką tu gali planuoti, jei nežinai - eisi neisi į karo tarnybą?..... Tuk tai taip paprasta. Nieks nuo tos tarnybos nesislapstytų. O išspręstų krūvą klausimų .....

Manyčiau, kad reikia pradėti nuo 1 klasės rūpintis teisingu išsilavinimu ir gerbti tuos kurie jį turi, o dabar ateina su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu ir į klausimą kiek yra 1m2 (vienas kvadratinis metras) atsako, kad reikia pagalvoti, prisiminti tai apie ką mes kalbam. po 30 nepriklausomybės metų turim beraščių tautą, įtariu, kad kad kažkieno toks tikslas ir buvo, neraštingų, utelėtų (nes sveikatos apsauga taipogi sugriauta) runkelių gauja, nes tokia paprasčiau valdyti. Davei iš biudžeto pašalpą ir tegu vegetuoja. Bet užtai sėdintiems seime akių nedraskys. Kuom skiriamės nuo ruskyno? Ogi niekuom.

nepykite, bet jūs neskiriate anekdotinio atvejo ar savo įsivaizdavimo kaip yra, nuo sistemos ir faktų. Tada pasiremdama "visi puikiai žino" aiškinate, kad (nesvarbu kokio lygio mokyklos) absolventas jau privalo nusileisti tobulai pasiruošęs darbui iškart po baigimo ;-) o tai kokiu stebuklingu apšvietos iš aukščiau būdu jis įgis praktinės patirties be darbdavių pastangų? ;-P Jei su tokio lygio suvokimu imatės pareguliuoti švietimo politiką, gal jau tiek to. Kariuomenės problema neverta dėmesio, nes 85% (šių metų duomenys) eina savanoriai, kiti - kur niekur nesimoko, o šaukia iki 23 metų. Tai reiškia, kad jei kas nors taip labai nori planuotis, kol studijuoja, gali ramiai rinktis mokymus savaitgaliais, arba baigęs studijas gali būti įtrauktas į sąrašus (nereiškia pašauktas) dar 1 metus po baigimo.