Atlygis už miglą
Komisija ir toliau leis finansų konsultantams uždirbti komisinius, kuriuos jie gauna už tai, kad klientams įsiūlo vienas ar kitas paslaugas. Kurios, švelniai tariant, ne visada jiems tinka.
Tai, kad Briuselis atsitraukė nuo planų visiškai uždrausti finansinių paslaugų bendrovėms mokėti komisinius tarpininkams, rodo, kad Europos Komisija (EK) pasidavė intensyviai prieš šią iniciatyvą pasisakiusiems finansinių paslaugų pramonės lobistams, nepaisydama smulkių investuotojų atstovų įspėjimų.
Praėjusiais metais EK, atlikusi analizę, padarė išvadą, kad visiškas draudimas investicinių produktų tiekėjams visoje ES mokėti atlygį konsultantams būtų veiksmingiausias sprendimas pašalinant interesų konfliktus ir pagerinant investuotojams teikiamų konsultacijų kokybę.
Išvada pateikta, todėl ilgą laiką tvyrojo įsitikinimas, kad Komisija žengs šį žingsnį, juolab kad dar sausio pabaigoje Mairead McGuinness, EK narė, atsakinga už finansines paslaugas, Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete gynė šią poziciją.
Tiesa, tuomet prasprūdo užuomina, kad egzistuoja nedidelė (!) tikimybė, jog Komisija nesiūlys visiško komisinių mokėjimo tarpininkams draudimo, esą ji tik pasisakys už griežtesnį jų veiklos skaidrumą.
Nutekintas ES mažmeninio investavimo strategijos projektas, su kuriuo susipažino „Financial Times“ (FT), rodo, kad Briuselis atsitraukė nuo šios pozicijos ir apribos komisinių mokėjimus tik už vadinamąjį investicinių produktų pardavimą, kai neteikiamos jokios finansų konsultacijos.
Ekspertai įtaria, kad nebuvo apsieita be aktyvios lobistų veiklos. Mat daugelis didžiausių ES turto valdytojų ir investicinių produktų platintojų priklauso bankams ir draudikams, todėl jie prieštaravo skatinamojo atlygio priemonių (pvz., komisinių) draudimui. Jie teigė, kad dėl apribojimo sumažėtų konsultacijų pasiūla ir todėl nukentėtų tie patys smulkūs investuotojai.
VŽ primena: Lietuvoje dar 2018 m. buvo priimtos Draudimo įstatymo pataisos, kuriomis įgyvendinti ES direktyvos reikalavimai.
Pavyzdžiui, įstatyme įteisintas draudimas reklamuoti ar pristatyti paslaugas kaip nepriklausomas, jeigu jos iš tikro tokios nėra, tai yra kai atlygis gaunamas iš trečiųjų asmenų, o ne draudėjo (kliento).
Šarūnas Frolenko, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas, VŽ komentavo, kad šiuo metu finansų patarėjų rinka Lietuvoje „veikia ir yra subalansuota“, tačiau jei būtų įvesti draudimai finansų tarpininkams gauti komisinius iš investicinių ir draudimo produktų siūlytojų, tai „prilygtų tektoniniam lūžiui“, nes tokiu būdu „būtų išjungtas svarbus produktų platinimo kanalas“.
Kol kas tas „kanalas“ dūzgia, tačiau kokią paslaugų kokybę gauna jo klientai?
„Mano pinigai“ rašė, kad Lietuvos bankas (LB) per slaptojo pirkėjo tyrimą nustatė, jog kone kas antram tyrimo pirkėjui buvo parduotas jų poreikių neatitinkantis investicinis gyvybės draudimas (IGD).
Kone kas antram. Įspūdinga, tiesa?
LB ketina taisyti padėtį – planuoja parengti gaires dėl IGD produktų platinimo, tačiau pirmiausia ragina gyventojus peržiūrėti dabar turimas sutartis.
Smulkių investuotojų Europoje pasitikėjimo finansinių paslaugų teikėjais lygis taip pat išlieka žemas. Naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, tik 38% vartotojų nurodė manantys, kad iš finansų tarpininkų gauti patarimai dėl investavimo atitinka jų interesus.
O EK nuspaudė stabdį, tad finansų konsultantai už atitinkamą suinteresuotų institucijų atlygį ir toliau galės kvaršinti galvą nelabai ką nutuokiantiems klientams, siūlydami jiems netinkamą investicinį gyvybės draudimą ir kt.
Julie Hudson, nepriklausoma investavimo konsultantė, nesistebi, kad EK, susidūrusi su finansų industrijos lobizmu, atsitraukė, o visos toliau siūlomos idėjos bus veiksmingos „tik tuo atveju, jei reguliavimo institucijos ryžtingai užtikrins jų įgyvendinimą“.
Nors minėta konsultantė nesistebi, o ir ko stebėtis – galingos institucijos, galingas ir lobizmas, tačiau VŽ nuomone, situacija dviprasmiška: ta pati EK, detaliai analizavusi mokėjimo už finansines konsultacijas praktiką, teigė, kad ji iškreipia rinką. Ir palieka ją kraipyti toliau.
Komisijos sprendimas netenkina kai kurių Europos Parlamento narių – jie paragino EK toliau siekti visiško draudimo.
„Reikia skubiai uždrausti mokėjimus už šališkas finansų konsultacijas. Šalyse, kuriose skatinamieji mokėjimai uždrausti, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Nyderlanduose, pasitikėjimo finansų patarėjais lygis pagerėjo“, – FT sakė Eero Heinaluoma, Suomijos europarlamentaras.
