Seimas ėmėsi svarstyti draudimo brokerių mirtį žadančias pataisas

„Siekiame, kad bet kuri draudimo sutartis atitiktų vartotojo reikalavimus ir poreikius, o kai teikiama rekomendacija – vartotojas gautų asmeniškai jam pritaikytas rekomendacijas ir paaiškinimus, kodėl konkretus draudimo pasiūlymas labiausia atitinka būtent jo poreikius. Taip pat bus keliami aukštesni reikalavimai draudimo platintojų kvalifikacijai“, — teigė Vilius Šapoka, finansų ministras. 

Įstatymo projekto tikslas – pagerinti draudimo paslaugų klientų (draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų) interesų apsaugą, tačiau siūlomos pataisos dar pernai rudenį sukėlė audrą draudimo brokerių bendruomenėje, kurios nariai prognozuoja, kad, įsigaliojus pataisoms, dviems iš 3-jų draudimo brokerių teks trauktis iš rinkos.

Tiesa, brokeriai akcentuoja, kad juos piktina ne pati direktyva, o Finansų ministerijos įvedamos papildomos nuostatos, numatančios, kad už brokerio paslaugas turėtų mokėti klientai, ir atsirandanti galimybė draudimo produktus siūlyti ir finansinėms įstaigoms. Kita vertus, brokeriams nuo 2019 m. sausio atsiras galimybė patiems teikti ir kitas finansines paslaugas.

Teikiamos pataisos iš dalies lėmė dviejų stambiausių draudimo brokerių susijungimą. Šią savaitę skelbta, kad draudimo brokerių bendrovė „Aon Baltic“ įsigijo konkurentę „Balto Link“.

Pasak Roberto Šalčio, „Balto Link“ vadovo, suvienyti jėgas paskatino besikeičianti situacija Lietuvos draudimo rinkoje – mažėjantis draudimo bendrovių skaičius, taip pat Seime svarstomos Draudimo įstatymo pataisos, grasinančios apsunkinti brokerių veiklos sąlygas.

Už paslaugas dažniau mokės klientai

Taigi, kokios teikiamos Draudimo įstatymo pataisos?

Įstatymo pataisomis siūloma įvesti draudimą reklamuoti, pristatyti draudimo produktų platinimo paslaugas kaip nepriklausomas, jei atlygis už jas nėra gaunamas iš draudėjo, t.y. kliento.

„Siūlomi pakeitimai nedraudžia brokeriui gauti atlygį iš draudiko ir iš esmės nepakeis brokerių veiklos – tik tuo atveju, jeigu brokeris gaus atlygį iš draudiko, jis negalės deklaruoti, kad jis teikia nepriklausomą paslaugą“, - teigiama Finansų ministerijos parengtame Draudimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Be to, įstatymu nustatomos rekomendacijų teikimo sąlygos ir reikalavimas, kad bet kuri pasiūlyta sutartis atitiktų kliento draudimo reikalavimus ir poreikius.

Kai rekomendacija teikiama, draudimo produktų platintojas turi klientui pateikti asmeniškai pritaikytą rekomendaciją ir paaiškinti, kodėl konkretus produktas geriausiai atitinka kliento poreikius ir reikalavimus. Draudimo produktų platintojas rekomendaciją turi teikti atlikęs pakankamai išsamią rinkoje siūlomų skirtingų produktų teikėjų draudimo sutarčių analizę.

Lietuvoje veikia 97 draudimo brokerių įmonės, kurių nemaža dalis dirba ir regionuose. Jose dirba apie 2.000 darbuotojų, iš kurių pusė – licencijuotų brokerių.

Ponas Šaltis pabrėžia, kad ir dabar klientai gali susimokėti už brokerių paslaugas, tuo mielai naudojosi didžiosios Lietuvos įmonės. Vis dėlto, sako pašnekovas, 9 iš 10 atvejų atlygis už paslaugas brokeriui mokamas kaip draudimo bendrovės komisiniai.

„Direktyvoje numatoma, kad ES šalys gali įsivesti tokį terminą kaip „nepriklausoma konsultacija“, ir tas, kuris sako, kad teikia tokią rekomendaciją, pajamas gauna iš kliento. Vis dėlto, remiantis direktyva, šis terminas taikomas tik investicinio gyvybės draudimo atvejais“, – akcentuoja p. Šaltis. Anot jo, brokeriams tenka maždaug 2% investicinio gyvybės draudimo rinkos.

Pašnekovas sako, kad, pavyzdžiui, latviai ir estai nepriklausomos konsultacijos sąvokos neperkelia į savo įstatymus, o Lietuva ne tik perkelia, bet ir rengiasi taikyti ypač griežta forma – visoms draudimo rūšims.

Įveda saugiklius klientų investicijoms

Kita vertus, pataisomis stiprinama klientų investicijų apsauga: draudimo brokerių įmonė privalės atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negalės būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles.

Taip pat siūloma, kad, prieš sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, susijusią su kapitalo kaupimu, draudikas klientui pateiktų ir informaciją apie visus draudimo sutarties mokesčius, įskaitant informaciją apie darbuotojų gaunamo atlygio pobūdį. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, siūlomas reikalavimas suteiks klientui informacijos apie išlaidas, kurias jis gali patirtį. Be to, jei draudikas pats nevaldo investavimo krypties, jis negalės imti mokesčio už investavimo krypties valdymą.

Įstatymo projekte nustatomas reikalavimas, kad kai yra mokama išperkamoji suma, apskaičiuojant šią sumą sukauptas draudėjo kapitalas negali būti mažinamas kitais, sutartyje nenumatytais mokesčiais ar draudiko nepadengtomis sąnaudomis, o nutraukiant draudimo sutartį mokestis negalės viršyti 50 Eur.

Taip pat numatomi kai kurie palengvinimai steigiant draudimo brokerio įmones. Pavyzdžiui, atsisakoma draudimo brokerių įmonių kapitalo reikalavimo, kad įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 15.000 Eur.

Rūtenis Paukštė, Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas, pavyzdžiui, siūlymą įpareigoti brokerį klientui atskleisti savo atlygio dydį, apriboti jo apmokestinimą vertina teigiamai. Kita vertus, siūlymą įvesti apribojimus brokeriams gauti atlygį iš draudiko jis vertina skeptiškai ir neatmeta, kad įvertinus lietuviškas realijas toks draudimas potencialiai keltų grėsmę brokerių ateičiai.

„Jeigu žmogus sužinos, kad kreipdamasis tiesiai į draudiką už draudimo polisą sumokės mažiau, pas brokerį daugiau neis“, - kalba p. Paukštė.

Pono Šalčio akimis, pakeitimams įsigaliojus kitąmet vasarį, gali nebelikti dviejų trečdalių brokerių, o didieji ims orientuotis į juridinius, ne fizinius asmenis.

Rašyti komentarą