Seimas ėmėsi svarstyti draudimo brokerių mirtį žadančias pataisas

Publikuota: 2018-01-12
Atnaujinta 2018-01-12 17:39
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimas penktadienį po pateikimo pritarė Draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis į Lietuvos įstatymus nuo kitų metų vasario numatoma perkelti Draudimo produktų direktyvos nuostatas. Šis įstatymo projektas dabar bus svarstomas komitetuose, vėliau bus dar balsuojama Seime.

„Siekiame, kad bet kuri draudimo sutartis atitiktų vartotojo reikalavimus ir poreikius, o kai teikiama rekomendacija – vartotojas gautų asmeniškai jam pritaikytas rekomendacijas ir paaiškinimus, kodėl konkretus draudimo pasiūlymas labiausia atitinka būtent jo poreikius. Taip pat bus keliami aukštesni reikalavimai draudimo platintojų kvalifikacijai“, — teigė Vilius Šapoka, finansų ministras. 

Įstatymo projekto tikslas – pagerinti draudimo paslaugų klientų (draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų) interesų apsaugą, tačiau siūlomos pataisos dar pernai rudenį sukėlė audrą draudimo brokerių bendruomenėje, kurios nariai prognozuoja, kad, įsigaliojus pataisoms, dviems iš 3-jų draudimo brokerių teks trauktis iš rinkos.

Tiesa, brokeriai akcentuoja, kad juos piktina ne pati direktyva, o Finansų ministerijos įvedamos papildomos nuostatos, numatančios, kad už brokerio paslaugas turėtų mokėti klientai, ir atsirandanti galimybė draudimo produktus siūlyti ir finansinėms įstaigoms. Kita vertus, brokeriams nuo 2019 m. sausio atsiras galimybė patiems teikti ir kitas finansines paslaugas.

Teikiamos pataisos iš dalies lėmė dviejų stambiausių draudimo brokerių susijungimą. Šią savaitę skelbta, kad draudimo brokerių bendrovė „Aon Baltic“ įsigijo konkurentę „Balto Link“.

Pasak Roberto Šalčio, „Balto Link“ vadovo, suvienyti jėgas paskatino besikeičianti situacija Lietuvos draudimo rinkoje – mažėjantis draudimo bendrovių skaičius, taip pat Seime svarstomos Draudimo įstatymo pataisos, grasinančios apsunkinti brokerių veiklos sąlygas.

Už paslaugas dažniau mokės klientai

Taigi, kokios teikiamos Draudimo įstatymo pataisos?

Įstatymo pataisomis siūloma įvesti draudimą reklamuoti, pristatyti draudimo produktų platinimo paslaugas kaip nepriklausomas, jei atlygis už jas nėra gaunamas iš draudėjo, t.y. kliento.

„Siūlomi pakeitimai nedraudžia brokeriui gauti atlygį iš draudiko ir iš esmės nepakeis brokerių veiklos – tik tuo atveju, jeigu brokeris gaus atlygį iš draudiko, jis negalės deklaruoti, kad jis teikia nepriklausomą paslaugą“, - teigiama Finansų ministerijos parengtame Draudimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Be to, įstatymu nustatomos rekomendacijų teikimo sąlygos ir reikalavimas, kad bet kuri pasiūlyta sutartis atitiktų kliento draudimo reikalavimus ir poreikius.

Kai rekomendacija teikiama, draudimo produktų platintojas turi klientui pateikti asmeniškai pritaikytą rekomendaciją ir paaiškinti, kodėl konkretus produktas geriausiai atitinka kliento poreikius ir reikalavimus. Draudimo produktų platintojas rekomendaciją turi teikti atlikęs pakankamai išsamią rinkoje siūlomų skirtingų produktų teikėjų draudimo sutarčių analizę.

Lietuvoje veikia 97 draudimo brokerių įmonės, kurių nemaža dalis dirba ir regionuose. Jose dirba apie 2.000 darbuotojų, iš kurių pusė – licencijuotų brokerių.

Ponas Šaltis pabrėžia, kad ir dabar klientai gali susimokėti už brokerių paslaugas, tuo mielai naudojosi didžiosios Lietuvos įmonės. Vis dėlto, sako pašnekovas, 9 iš 10 atvejų atlygis už paslaugas brokeriui mokamas kaip draudimo bendrovės komisiniai.

„Direktyvoje numatoma, kad ES šalys gali įsivesti tokį terminą kaip „nepriklausoma konsultacija“, ir tas, kuris sako, kad teikia tokią rekomendaciją, pajamas gauna iš kliento. Vis dėlto, remiantis direktyva, šis terminas taikomas tik investicinio gyvybės draudimo atvejais“, – akcentuoja p. Šaltis. Anot jo, brokeriams tenka maždaug 2% investicinio gyvybės draudimo rinkos.

Pašnekovas sako, kad, pavyzdžiui, latviai ir estai nepriklausomos konsultacijos sąvokos neperkelia į savo įstatymus, o Lietuva ne tik perkelia, bet ir rengiasi taikyti ypač griežta forma – visoms draudimo rūšims.

Įveda saugiklius klientų investicijoms

Kita vertus, pataisomis stiprinama klientų investicijų apsauga: draudimo brokerių įmonė privalės atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negalės būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles.

Taip pat siūloma, kad, prieš sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, susijusią su kapitalo kaupimu, draudikas klientui pateiktų ir informaciją apie visus draudimo sutarties mokesčius, įskaitant informaciją apie darbuotojų gaunamo atlygio pobūdį. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, siūlomas reikalavimas suteiks klientui informacijos apie išlaidas, kurias jis gali patirtį. Be to, jei draudikas pats nevaldo investavimo krypties, jis negalės imti mokesčio už investavimo krypties valdymą.

Įstatymo projekte nustatomas reikalavimas, kad kai yra mokama išperkamoji suma, apskaičiuojant šią sumą sukauptas draudėjo kapitalas negali būti mažinamas kitais, sutartyje nenumatytais mokesčiais ar draudiko nepadengtomis sąnaudomis, o nutraukiant draudimo sutartį mokestis negalės viršyti 50 Eur.

Taip pat numatomi kai kurie palengvinimai steigiant draudimo brokerio įmones. Pavyzdžiui, atsisakoma draudimo brokerių įmonių kapitalo reikalavimo, kad įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 15.000 Eur.

Rūtenis Paukštė, Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas, pavyzdžiui, siūlymą įpareigoti brokerį klientui atskleisti savo atlygio dydį, apriboti jo apmokestinimą vertina teigiamai. Kita vertus, siūlymą įvesti apribojimus brokeriams gauti atlygį iš draudiko jis vertina skeptiškai ir neatmeta, kad įvertinus lietuviškas realijas toks draudimas potencialiai keltų grėsmę brokerių ateičiai.

„Jeigu žmogus sužinos, kad kreipdamasis tiesiai į draudiką už draudimo polisą sumokės mažiau, pas brokerį daugiau neis“, - kalba p. Paukštė.

Pono Šalčio akimis, pakeitimams įsigaliojus kitąmet vasarį, gali nebelikti dviejų trečdalių brokerių, o didieji ims orientuotis į juridinius, ne fizinius asmenis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvos bankas – atvirame konflikte su ilgamečiu valdybos nariu

Buvusiam Lietuvos banko „veidui“ ir valdybos nariui Vaidievučiui Geralavičiui per žiniasklaidą užsipuolus...

Rinkos
2019.02.15
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: teismai turi priimti grupės ieškinius 6

Teismai Lietuvoje iki šiol netinkamai sprendė grupės ieškinio priėmimo klausimus.

Rinkos
2019.02.15
LB: daugiausiai bėdų kyla dėl painių draudimo sutarčių

Lietuvos bankas (LB) įvertino rinkoje siūlomus turto draudimo produktus, nustatė didžiausias vartotojams dėl...

Finansai
2019.02.15
 Seniausias Lietuvos „fintech“ investuoja Estijoje 6

Lietuvos elektroninių mokėjimų sistema „Paysera“ Estijos sostinėje atidarė klientų aptarnavimo centrą, o...

Rinkos
2019.02.15
Įvertino draudikų aptarnavimą: silpniausia grandis ta pati, kaip ir bankuose Premium 1

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovėse apsilankę slaptieji pirkėjai ištyrė, kad 2018 m. klientus geriausiai...

Paslaugos
2019.02.15
„Revolut“ ketina užsiimti paskolų perpardavimu  34

Specializuotą banką Lietuvoje kuriantis finansų startuolis „Revolut“ toliau mėgina įrodyti Lietuvos...

Finansai
2019.02.14
Lietuvoje kuriasi JK tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ 11

Lietuvoje kuriasi Jungtinės Karalystės (JK) tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ – dėl jos įsigijimo...

Finansai
2019.02.14
Naktį į ketvirtadienį „Swedbank“ atnaujins IT sistemas, galimi sutrikimai

„Swedbank“ praneša, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį planuoja vykdyti IT sistemų atnaujinimą. Dėl...

Technologijos
2019.02.13
Bankai vėl atsigręžė į gaunančius pajamas užsienio valiuta 5

Lietuvos komerciniai bankai nuo šių metų vėl pradėjo teikti būsto paskolas asmenims, gaunantiems pajamas...

Rinkos
2019.02.13
Nerimauja, kad M. Draghi nepakeistų vokietis Premium 3

Iki Mario Draghi, Europos centrinio banko vadovo, kadencijos pabaigos liko aštuoni mėnesiai. Jis šias...

Verslo aplinka
2019.02.13
„Swedbank“ kodų kortelių naudotojams pavedimų limitą mažina iki 100 Eur  17

„Swedbank“ toliau aktyviai skatina savo klientus atsisakyti slaptažodžių kodų kortelių ir rinktis modernesnes...

Technologijos
2019.02.12
Diskusijos dėl „Revolut“ – per vėlyvos, sako premjeras  24

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui trečiadienį ketinant pirmą kartą svarstyti Jungtinės Karalystės...

Finansai
2019.02.12
„Deutsche Bank“ užklupę rūpesčiai nesibaigia Premium

Vokietijos bankininkystės simboliui „Deutsche Bank“ sunkiai sekasi lipti iš duobės – investuoti į plėtrą...

Finansai
2019.02.12
Dėl bankų mokesčių ir naujų įpročių gyventojai rečiau atsiskaito grynaisiais 13

Per pastaruosius metus daugiau nei trečdaliu padaugėjo mokėjimo kortelę turinčių respondentų, kurie pirmenybę...

Finansai
2019.02.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau