Išgirdo, bet tik puse ausies
Vienas iš svarbiausių pakeitimų, kurį mini ir verslas, ir ekspertai, – daug platesnės neutralaus investavimo dokumento – investicinės sąskaitos (IS) – galimybės.
FM siūlo sudaryti galimybę gyventojams pasirinktą sąskaitą deklaruoti neribojant investuojamo įnašo dydžio, tokių sąskaitų skaičiaus ir geografijos.
Pirminiame variante ministerija buvo numačiusi investuojamo įnašo dydžio 10.000 Eur metinę ribą. Ją itin kritikavo verslo asociacijos.
Taip pat siūloma sumuoti iš skirtingų investavimo operacijų gautą pelną ir nuostolius, juos būtų galima perkelti, o per IS gauta investavimo grąža (pelnas) būtų apmokestinimas tik lėšų išsiėmimo metu.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, dabar aiškina, kad lietuviškas IS modelis būtų ambicingiausias regione, kartu tai paskatintų kapitalo rinkos formavimąsi Lietuvoje.
Viena didžiausių ministerijos nuolaidų, palyginti su pirminiu pasiūlymu, liečia individualios veiklos apmokestinimą, kurį ministerija buvo užsimojusi priartinti darbo santykių apmokestinimui.
Dar viena korekcija: planuojama per 5 metus – iki 2028 m. – neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) priartinti prie minimalios mėnesio algos (MMA). Bet ministrė iškart pridūrė: šis sprendimas kainuoja biudžetui apie 200 mln. Eur, tad, „norint, kad fiskalinė politika būtų tvari, reikalingi kiti sprendimai, kurie didintų pajamas į biudžetą“.
VŽ rašė, ką valdantiesiems apie planuojamas mokesčių pertvarkas dar balandį (kai FM vis dar rinko pasiūlymus dėl jų) kalbėjo tie, kuriems šios permainos nemaža dalimi lems tolesnės veiklos perspektyvas, – verslą vienijančios asociacijos.
Daugiausia kritikos iš jų sulaukė FM užmojai taikyti progresinį mokestį didesnes pajamas gaunantiems asmenims, susumuojant visas jų pajamas, įskaitant dividendus ir pajamas iš kapitalo prieaugio.
Lietuvos pramonininkų konfederacija teigė, kad nebuvo įvertinti galimi neigiami padariniai: mažesnė paskata reinvestuoti, aukštesnes pajamas gaunančių asmenų išvykimas į aplinkines valstybes, aukštesnes pajamas gaunantiems talentams ir aukštą pridėtinę vertę kuriantiems darbuotojams būtų mažiau patrauklu atvykti dirbti į Lietuvą.
„Investors’ Forum“(IF) aiškino, kad šiuo atveju ne į didžiąsias Europos valstybes reikia dairytis, o į artimiausias kaimynes, todėl Lietuvos mokesčių sistema turėtų būti lyginama su Latvijos ir Estijos, iš kurių paprastai renkasi investuotojai. Patvirtinus siūlomą apmokestinimą, mokesčių našta naujiems investuotojams Lietuvoje taptų didesnė nei kitose Baltijos valstybėse. Todėl apie mūsų šalies konkurencingumo didinimą šiame regione tektų pamiršti.
Be to, progresinių mokesčių įvedimas taps svarmeniu ir Lietuvos darbo rinkai, kuris gerokai nugramzdins žemyn jos patrauklumą, ypač tai paveiks ir taip trūkstamų IT specialistų sektorių.
Smūgį Lietuvos konkurencingumui gali suduoti ir valdžios užmojis padidinti dalies pajamų iš dividendų ir kapitalo pajamų apmokestinimą: tai neigiamai išskirtų mūsų šalį kaip nepalankią kapitalo pajamoms jurisdikciją regione.
Lietuvos verslo konfederacijos verdiktas vienareikšmis: didesnis kapitalo apmokestinimas sumažintų kapitalo formavimąsi Lietuvoje ir tai galėtų turėti neigiamų padarinių šalies ekonomikos produktyvumui – ilguoju laikotarpiu sumažintų kapitalo kiekį Lietuvoje, mažintų paskatas investuoti į naujų verslų steigimą ir kitų verslų finansavimą.
Dabar žvalgantis po vadinamosios mokesčių reformos korekcijas atrodo, kad jos – tik kosmetinės. Iš esmės viskas, kas buvo suplanuota ir kovą pateikta viešai, taip ir keliauja į Vyriausybę, kad būtų „palaiminta“.
VŽ nuomone, regis, į verslo balsą buvo įsiklausyta tik formaliai. O Verslo tarybos pasiūlymai „dėl investicinio ir verslo klimato gerinimo, siekio pritraukti ir išlaikyti talentus, mažesnio darbo jėgos apmokestinimo“ ir kt., kuriuos minėta taryba buvo pateikusi Vyriausybei jai tik pradedant dirbti, išvis seniai nugrimzdo užmarštin.
Dabar ji stumia pirmyn savo kūrinį, ir dėl visa ko atliko korektūrinį darbelį. Ar buvo pasverti visi „už“ ir „prieš“, neužmirštant atlikti naudos ir rizikų analizės?
Vargu. Vietoj to prabilta apie „reikalingus kitus sprendimus, kurie didintų pajamas į biudžetą“. Čia kalbant apie NPD ir MMA sulyginimą, kuris papildomai kainuos biudžetui. Iki 2028 m.
Sprendimas „saliamoniškas“: juk niekas nežino, kas tuomet bus valdžioje, kokius sprendimus priims. Vadinasi, šis įsipareigojimas šakėmis ant vandens rašytas?
Sumuojant FM skelbiamas korekcijas, galima būtų rašyti pliusą už pataisytas IS galimybes. Finansų ministrė iškart suskubo pasigirti, jog, jos žodžiais, IS modelis būtų ambicingiausias regione, kartu tai paskatintų kapitalo rinkos formavimąsi Lietuvoje.
Ministre, o jei būtų palikta FM siūloma 10.000 Eur riba? Kur vestų tokios „ambicijos“?
Gal vis dėlto vertėjo įsiklausyti ir į kai kuriuos kitus verslo pasiūlymus?
