Mokestinės reformos korekcijos: galinga investicinė sąskaita, sušvelninimai dirbantiems individuliai
Trečiadienį Vyriausybes posėdyje bus svarstomas atnaujintas mokestinių pakeitimų paketas, o kitą savaitę jis turėtų būti teikiamas Seimui, informavo finansų ministrė.
Pasak G. Skaistės, mokesčių paketo korekcijos atliktos, išanalizavus pasiūlymus, kurias gavo iš institucijų, verslo organizacijų, fizinių asmenų, išgirdo diskusijų su socialiniais ir ekonominiais partneriais metu. Po pirminio mokesčių pasiūlymo pakeitimo kovą ministerija gavo apie 70 pasiūlymų iš įvairių organizacijų ir institucijų, įvyko 20 diskusijų su partneriais.
Pasak G. Skaistės, po korekcijų laukiami mokesčių reformos rezultatai – kryptingai artėti link sąžiningesnės mokesčių sistemos, stiprinti paskatas dirbti, stiprinti paskatas pridėtinę vertę didinančioms institucijoms tiek smulkiam, tiek didesniam verslui, atisakyti visuomenei didesnės reikšmės neturinčių lengvatų, pakeičiant jas moderniu investavimo modeliu – investicine sąskaita, kuri bus ambicingiausia regione.
Investicinė sąskaita – be ribų
Itin svarbus pakeitimas yra žymiai platesnės, nei buvo numatyta pirminiame siūlyme, neutralaus investavimo dokumento – investicinės sąskaitos (IS) – galimybės.
Ministerija siūlo sudaryti galimybę gyventojams pasirinktą sąskaitą deklaruoti neribojant investuojamo įnašo dydžio (pirminiame siūlyme buvo numatyta 10.000 Eur metinė riba, kurią kritikavo verslo asociacijos), tokių sąskaitų skaičiaus bei geografijos.
Taip pat siūloma sumuoti iš skirtingų investavimo operacijų gautą pelną ir nuostolius, juos būtų galima perkelti, o per IS gauta investavimo grąža (pelnas) būtų apmokestinimas tik lėšų išsiėmimo metu.
Anot ministrės, lietuviškas IS modelis būtų ambicingiausias regione, kartu tai paskatintų kapitalo rinkos formavimąsi Lietuvoje.
Nuolaidėlė individualiai veiklai
Ministrės teigimu, pasiūlymai sąžiningesniam gyventojų pajamų apmokestinimui pakete pristatomi per populiariausias formas: darbo santykius ir individualią veiklą.
Viena iš didžiausių ministerijos nuolaidų, palyginti su pirminiu pasiūlymu, liečia individualios veiklos apmokestinimą, kurį ministerija yra užsimojusi priartinti darbo santykių apmokestinimui.
Siūloma keisti efektyvaus GPM tarifą ir ribą, iki kurios visa apimtimi taikomas mokestinis kreditas. Jei pirminiame pasiūlymų pakete buvo siūloma 75% individualia veikla užsiimančių asmenų mokestinį kreditą (atitikmuo neapmokestinamojo pajamų dydžio darbo santykiuose) taikyti pilna apimtimi, t. y. iki 10.000 Eur apmokestinamųjų pajamų uždirbantiems taikyti 5% efektyvų GPM tarifą, tai atnaujintame projekte siūloma 85% asmenų mokestinį kreditą taikyti pilna apimtimi, apmokestinamųjų pajamų (pelno) ribą, kuriai būtų taikomas sumažintas 3% efektyvus GPM tarifas, mažinant iki 15.000 Eur.
Tokiu būdu mokestinių pasiūlymų pakete užtikrinama, kad nedideles – iki 15.000 apmokestinamųjų pajamų uždirbantiems mokesčių naštos poveikis dėl valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų priskyrimo neleidžiamiems atskaitymams ir nedarbo draudimo įmokos įvedimo bus sumažintas: faktines išlaidas deklaruojantiems – poveikis beveik eliminuotas, tuo tarpu prezumpcines išlaidas deklaruojantiems išlieka dalis poveikio dėl VSD ir PSD bazių apskaičiavimo principų.
„Bus pateikta konkreti skaičiuoklė“, – nurodė ministrė.
Apmokestins palaipsniui
Pasak ministerijos, atnaujintas palaipsnis apmokestinimo per trejus metus įgyvendinimas atrodytų taip: 2024 m. siūloma nekeisti GPM tarifo, neleisti iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti VSD ir PSD įmokų, sumažinti prezumpcinių sąnaudų dydį nuo 30% iki 20%, mokesčių kredito ribos (atitinkančios neapmokestinamąjį pajamų dydį darbo santykiuose) nekeisti bei atsisakyti prezumpcinių sąnaudų nuo PVM mokėtojo ribos (55.000 Eur per metus), tačiau 1 proc. punktu sumažinti šiuo metu mažiausią 5% efektyvų GPM tarifą iki 4%
2025 m. siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 15 iki 17%, o apatinę ribą, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas, mažinti nuo 20.000 iki 15.000 Eur apmokestinamųjų pajamų. Taip pat pradedamos taikyti nedarbo draudimo įmokos dydis – 1,31% nuo apmokestinamųjų pajamų, suteikiant daugiau socialinių garantijų ir sąžiningumo. Taip pat mažiausias efektyvus GPM tarifas mažinamas dar 1 proc. punktu iki 3%.
Galiausiai 2026 m. siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 17 iki 20%, atsisakant pirminiame projekte siūlymo apatinę mokesčio kredito ribą mažinti iki 10.000 Eur apmokestinamųjų pajamų.
Be to, dėl mokestinio kredito taikymo GPM tarifas pilna apimtimi taikomas tik pasiekus viršutinę 35.000 Eur ribą – t. y. gaunantiems beveik 3.000 Eur per mėnesį.
Pasak ministrės, į šį didesnių nei 35.000 Eur apmokestinamųjų pajamų diapazoną patenka apie 5% individualią veiklą vykdančiųjų asmenų.
Kalbant apie patiriamas išlaidas, visi individualia veikla (IV) besiverčiantys ir toliau galės dviem būdais deklaruoti veiklos sąnaudas: faktinių sąnaudų deklaravimo būdu – renkant patirtų išlaidų įrodymus arba prezumpcinių sąnaudų atskaitymo būdu – populiariausiu tarp individualia veikla užsiimančiųjų, garantuojant mažesnę administracinę naštą.
G. Skaistės teigimu, deklaruojant prezumpcines sąnaudas VSD ir PSD įmokomis buvo mažinama apmokestinamųjų pajamų (pajamos – sąnaudos) bazė ir tik tuomet nuo jos skaičiuojamos PSD ir VSD įmokos, taip iš esmės sukuriant mokestinį neteisingumą lyginant tiek su darbo santykiais, tiek su faktines išlaidas deklaruojančiais IV besiverčiančiais asmenims, kadangi jiems įmokos skaičiuojamos nuo pelno (apmokestinamųjų pajamų), o prezumpcines išlaidas deklaruojančiųjų – nuo pelno (apmokestinamųjų pajamų), kurį skaičiuojant atskaitytos ne tik numanomos veiklos išlaidos, bet ir numanomos VSD ir PSD įmokos.
Anot jos, siekiant ištaisyti šį sistemos nesąžiningumą ne tik tarp skirtingų veiklos formų, bet ir tarp tos pačios veiklos skirtingų sąnaudų deklaravimo būdų, siūloma VSD ir PSD įmokas priskirti neleidžiamiems atskaitymams ir atitinkamai prezumpcinių sąnaudų dydį sumažinti nuo 30 iki 20% – ta dalimi, kurią paprastai prezumpcinėse sąnaudose sudarydavo VSD ir PSD įmokos.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvos finansinis sektorius, pasak „Noviti Finance“ vadovo Lino Armalio, yra vienas stipriausių regione – ženkliai pranašesnis už kaimyninių šalių rinkas ir siūlantis žemesnes paskolų kainas. Tačiau net ir tokioje pažengusioje rinkoje išlieka sisteminių barjerų, kurie stabdo smulkųjį verslą ir neleidžia efektyviai panaudoti milijardų eurų, gulinčių indėliuose.
Augant sudėtingų sandorių ir infrastruktūrinių projektų apimtims, advokatų kontora COBALT stiprina Europos Sąjungos (ES) ir konkurencijos teisės komandą. Prie jos prisijungia naujas kontoros partneris advokatas dr. Lauras Butkevičius, daugiau nei du dešimtmečius dirbantis konkurencijos teisės ir reguliavimo srityse.
Lietuvoje pradėjo veikti nauja sutelktinio finansavimo platforma Revestus, siūlanti alternatyvų finansavimo būdą vidutinio verslo įmonėms ir investavimo galimybes investuotojams. Platformos įkūrėjas Artūras Buividas tikina, kad sutelktinis finansavimas gali ne tik padėti verslui, bet ir prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo.
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Penkmečio planas sulyginti NPD ir MMA
Ministerija taip pat pateikia planą, kaip per penkerius metus – iki 2028 m. – neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) priartinti prie minimalios mėnesio algos (MMA).
FM skaičiavimais, didinant NPD uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kuris 2024 m. prognozuojamas 2.045 Eur, mokestinė našta turėtų nuosekliai mažėti. Tai turėtų paliesti didžiąją dalį šalies dirbančiųjų – apie 811.000 gyventojų
Pasak ministrės, ateinančiais metais didinant MMA 10% iki 924 Eur, dėl jo jau yra sutarta Trišalėje taryboje, atitinkamai planuojamas 20% NPD didinimas – iki 751 Eur. Dėl MMA ir NPD didinimo sprendimo MMA gavėjams pajamos į rankas 2024 m. didės 76 Eur.
Taip bus stiprinamos paskatos mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų paskatos dirbti. Tačiau šis sprendimas kainuoja biudžetui apie 200 mln. Eur, nurodė ministrė.
„Tačiau norint kad fiskalinė politika būtų tvari, reikalingi kiti sprendimai, kurie didintų pajamas į biudžetą“, – nurodė ministrė
Jos teigimu, pagal šį modelį 2026 m. NPD sudarytų 91,4% MMA, tačiau šalies biudžetui tai kainuotų 573 mln. Eur.
[infogram id="791998b9-0ecc-415d-a6d3-c82c595d63e8" prefix="3IC" format="interactive" title="Minimali mėnesio alga 2024 m. 2023 05 08"]
Žemės ūkio apmokestinimas – arčiau kitų verslų
Individualia veikla besiverčiantiems ūkininkams siūloma veiklos sąlygas suvienodinti kartu su tomis pačiomis sąlygomis veikiančiu verslui. Siūloma taikyti momentinį turto nusidėvėjimą, kaip ir verslo subjektams. Principą „išlaidos reikalingos pajamos uždirbti laikomos sąnaudomis“ taikyti melioracijos išlaidoms, kurios gerina žemės našumą ir priskirti jas leidžiamiems atskaitymams, kas šiuo metu nėra daroma.
Taip pat siūloma ūkio perleidimo šeimos nariams neapmokestinti, jei toliau vykdoma ūkio veikla, išlaikant tęstinumą. Galiausiai, siūloma įvesti minimalų nekilnojamo turto mokesčio tarifą nekilnojamam turtui naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, suvienodinant verslo ir ūkių veiklos sąlygas.
