Kodėl delsia Finansų ministerija?
Kartu su Rusija į nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašą ES šiemet įtraukė Britų Mergelių Salas, Kosta Riką ir Maršalo Salas. Sąraše šiuo metu iš viso yra 16 jurisdikcijų – tai gana marga kompanija: daugiausia tai egzotiškos šalys ir salos, tokios kaip Guamas, Palau, Vanuatu, Angilija ir kt.
Lietuva tebesvarsto, ar Rusiją įtraukti į nacionalinį tikslinių teritorijų sąrašą. Estija ir kai kurios kitos ES šalys papildomus mokestinės apsaugos reikalavimus pritaikė automatiškai.
Estijoje tvarka yra kitokia nei Lietuvoje – nacionalinių sąrašų pildyti čia nereikia. Tad, oficialiai įsigaliojus atnaujintam ES nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašui, su juo susijusias apsaugos priemones estai pradėjo taikyti iškart ir automatiškai.
Todėl Rusijos įtraukimas į ES juodąjį sąrašą gali turėti reikšmingų mokestinių padarinių Estijos verslams, vis dar palaikantiems ryšius su Rusija (pvz., kontroliuojančioms bendrovėms), tvirtina „Ernst & Young Baltic“ Estijoje. Estija jau taiko 20% mokestį paslaugoms, įsigytoms iš subjektų, įtrauktų į ES nebendradarbiaujančių jurisdikciją sąrašą, taigi, ir iš esančių Rusijoje.
Be to, ji taiko 25% pelno mokestį įsigyjant vertybinių popierių, akcijų paketų ar reikalavimo teisių į šiose jurisdikcijose esančius subjektus, taip pat bet kokioms baudoms, kompensacijoms, paskoloms ir avansiniams mokėjimams šiose jurisdikcijose. Visi Estijoje perskirstyti dividendai, anksčiau gauti iš subjektų, kurie registruoti arba reziduoja Rusijoje, Estijoje yra apmokestinami etc.
Panaši tvarka galioja ir Čekijoje – įtraukus į minėtą sąrašą Rusiją, verslai, turintys reikalų su šia šalimi, gali sulaukti mokestinių „siurprizų“.
Skirtingai nei Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje juodojo sąrašo ribojimai automatiškai neįsigalioja.
„Lietuvoje veikia nacionalinis nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų, vadinamų tikslinėmis teritorijomis (TT), sąrašas. Tai, kad Rusija buvo įtraukta į ES sąrašą, neturi tiesioginės įtakos Lietuvai, tačiau reikėtų atidžiai stebėti galimus nacionalinių teisės aktų pakeitimus“, – aiškina advokatų kontoros „Walless“ ekspertai.
Rusijos lietuviškame TT sąraše nėra. Kodėl nėra, ar bus ir kada – į tai Finansų ministerija (FM) atsako gana aptakiai: esą minėtas ES sąrašas nėra teisiškai įpareigojantis, todėl valstybės pačios sprendžia, ar išlaikyti nacionalinius juoduosius sąrašus ir t. t.
Ministerija tikina šiuo metu vertinanti informaciją apie kelių valstybių, įskaitant Rusiją, apmokestinimo sistemos, administravimo ir bendradarbiavimo praktikos atitikimą TT kriterijams.
„Galutinis sprendimas bus priimtas atsižvelgiant į šio vertinimo rezultatus“, – rašo FM.
Kada? Atsakymo nėra.
Briuselis mokesčių rojaus statusą Rusijai suteikė ne dėl agresijos prieš Ukrainą, o dėl to, kad pakeitė kai kuriuos savo mokestinius teisės aktus, kuriuos ES vertina kaip nesąžiningus ir žalingus, rašo „euronews.com“.
„Rusijos Federacija neįvykdė įsipareigojimo iš dalies pakeisti žalingą lengvatinį mokesčių režimą“, – po susitikimo šį vasarį konstatavo 27-ių ES valstybių narių ekonomikos ir finansų ministrai.
ES Tarybai pirmininkaujančios Švedijos finansų ministrė Elisabeth Svantesson nurodė, kad sprendimas buvo priimtas ne dėl „politinių priežasčių“, o, remiantis techniniu vertinimu, kuris parodė, jog Rusija neištaisė Bendrijos neigiamai vertinamų teisės aktų.
Šiandien kiek keistai atrodo, kai mėginama suderinti du teiginius – „Rusija“ ir „teisės aktai“. Minėtas „žalingas lengvatinis mokesčių režimas“, kurį konstatavo Bendrijos ministrai, dabar atrodo it žiedeliai (ir jau gerokai nuvytę), nes šalis agresorė imasi ne mažiau drastiškesnių veiksmų. Pavyzdžiui, prieš kelias dienas Rusija pateikė dar vieną staigmeną užsienio bendrovėms, besiruošiančioms pasitraukti iš šalies, ir planuoja įvesti naują mokestį. Be to, dar ir reikalauja, kad jos verslą parduotų su 50% nuolaida, žinoma, pirma gavusios valdžios leidimą tai padaryti.
Pasak su planais susipažinusių asmenų, Rusijoje įvedamas „viršpelnio“ mokestis bus taikomas ir tiems, kurie rengia pasitraukimo sandorį. Jie teigė, kad šis mokestis gali būti įtrauktas į kainą, dėl kurios deramasi parduodant turtą, skelbia „Bloomberg“.
O Lietuva tebesvarsto (nuo vasario?), ar Rusiją įtraukti į nacionalinį tikslinių teritorijų sąrašą. Ir nežinia, kiek dar tai truks. Ir koks bus rezultatas.
Pasak Mindaugo Luko, „Walless“ partnerio, advokato, Rusijos įtraukimas į lietuviškąjį TT sąrašą būtų papildomas ekonominius santykius ribojantis veiksnys.
Tai, VŽ nuomone, galėtų būti ir paskata vis dar su Rusija bendradarbiaujantiems Lietuvos verslams pagaliau nukirpti „bambagyslę“ – jei jiems iki šiol nedvokia rusišku karu prasmirdę pinigai, tai mokestiniai reikalai galbūt paskubintų įvairių matijošaičių ir jų sekėjų būrį greičiau susivynioti meškeres.
