Asmenybių tarp merų beieškant
Šios kadencijos merai turės kur kas daugiau galių: meras pats skirs savo pavaduotojus, galės panaudoti veto teisę priimant tarybos sprendimus, rengs savivaldybės biudžetą ir bus už jį atsakingas.
Tad dabar kaip niekad anksčiau išryškės vietos valdžios vadovų lyderystės stiprybė. Deja, per rinkimų kampaniją oi ne kiekvienas kandidatas sugebėjo įrodyti, kad lyderio savybės jam būdingos.
Net ir tie, kurie gavo daugiausia rinkėjų balsų, nebūtinai jų tiek surinko, nes iš tiesų atitinka lyderio sampratą. Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir sostinės, nemažai rinkėjų ėjo balsuoti prieš vieną kandidatą, o ne dėl to, kad savo balsą būtinai norėtų atiduoti už kitą. Būsimasis Vilniaus meras net 6 metus užėmė vicemero postą, tačiau kai kurie vilniečiai jo pavardę išgirdo tik prasidėjus rinkimų kampanijai.
Klaipėdos miesto vairą perimsiantis meras sugebėjo įveikti savo oponentą, kuris dėl uostamiesčio vadovo posto buvo nusiteikęs atsisakyti Seimo nario mandato. Ko gero, viena priežasčių, lėmusių svarią pergalę, yra ta, kad būsimasis meras aktyviai darbavosi miesto taryboje, prieš tai ilgus metus buvo uosto direkcijos vadovas, sugebėjęs sėkmingai koordinuoti uoste veikiančias įmones, kuriose iš viso dirba arti 60.000 žmonių. Taigi klaipėdiečiams gerai žinomas ir dažnai matomas.
Tiesa, prie pergalės Klaipėdoje šiek tiek prisidėjo ir per kelerius pastaruosius metus akivaizdžiai pasikeitęs požiūris į centrinės valdžios ašimi tapusią Tėvynės sąjungą. Antai ir politologas Mažvydas Jastramskis pabrėžia, kad ne viską savivaldos rinkimuose lėmė asmenybės, bet ir rinkėjų kritiškas požiūris į valdančiuosius: būtent dėl to konservatoriai buvo daug kur rinkėjų baudžiami, kitaip jų pralaimėjimų regionuose nepaaiškinsi.
O štai kauniečiai galėjo ramiai sau švęsti praėjusį sekmadienį – prie balsadėžių jiems eiti nereikėjo, nes savo miesto šeimininką jie išsirinko jau pirmajame ture. Visuomenininkų raginimams atsipeikėti ir neperrinkti į merus žmogaus, kuriam nuosavo verslo interesai yra svarbesni nei karo Ukrainoje aukos, kauniečiai liko kurti. Juk, šio miesto rinkėjų daugumos nuomone, meras jau įrodė, kad rūpinasi Kaunu, kuris akyse gražėja, jo pavadinimą išmoko tarti vis daugiau užsienio investuotojų, vadinasi, kuriama vis naujų darbo vietų. Ko gi reikia daugiau? O prieš susikruvintą sąžinę galima ir užsimerkti.
Bet yra dar viena priežastis, kuri leido dabartiniam merui užsitikrinti dar 4 gaspadoriavimo metus Kaune. Nė viena partija nepasiūlė stipraus lyderio, kuris galėtų išplėšti jei ne pergalę, tai bent kauniečiams suteikti progą dar kartą susirinkti prie balsadėžių. Lyderių nebėra? Skamba neįtikinamai.
Ko gero, patys partijų nariai, turintys nemenką autoritetą, neišdrįso varžytis su Kauno meru, kuriam buvo prognozuojama pergalė. Baimė viešai pralaimėti, susigadinti politinės karjeros CV, nusmukdyti savo reitingą partijos kolegų akyse – priežastys tik nuspėjamos, nes nepanorę Kauno rinkimuose susirungti partijų lyderiai garsiai apie jas nekalba. Tik tokiu atveju kyla klausimas, ar jie yra lyderiai, nes lyderystė – tiek gyvenime, tiek ir politikoje – atrodo kiek kitaip.
VŽ nuomone, dauguma būsimų merų, nugalėjusių oponentus, yra verti būti savivaldybių vadovais. Tačiau šiemet savivaldos rinkimuose kaip niekad sužaidė ir kita korta – balsavimas prieš. Prieš asmenį, prieš partiją, prieš ponas Dievas žino ką. Kiek iš dabartinių merų pasirodys esantys tikri lyderiai, paaiškės per jų vadovavimo kadenciją ir ypač per kitus rinkimus. Nes jie netruks ateiti – laikas bėga greitai.
REKOMENDUOJAME
