Byrančios pažadų smiltys
Europos Komisijoje (EK) šiuo metu susitarta dėl 31 rodiklio iš 33-ų numatytų – likę du rodikliai, dėl kurių diskutuojama EK, yra susiję su aplinkosauginių ir turto mokesčių pakeitimais bei mokesčių lengvatų peržiūra.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, aiškina, kad šiems rodikliams pasiekti gali būti suteiktas papildomas terminas, dėl to „santykinai nedidelė dalis“ prašomos subsidijos gali būti išmokėta vėliau. Ji tikisi, jog per artimiausius keletą mėnesių Lietuvai bus išmokėta apie 0,5 mlrd. Eur dydžio suma.
Pasiekti likusius du rodiklius Lietuva turės laiko iki šių metų lapkričio, o jeigu per tą laiką jie bus įgyvendinti, EK likusias lėšas perves 2024 m. pradžioje.
„Raginame Lietuvą ateinančius šešis mėnesius paspartinti darbus likusių dviejų nepasiektų rodiklių, susijusių su mokesčiais, srityje. Kviečiame visas valstybes nares, tarp jų ir Lietuvą, sparčiai įgyvendinti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. EK jus palaiko“, – komisijos pranešime cituojama Ursula von der Leyen, EK pirmininkė.
Anksčiau skelbta, kad Lietuvai numatyta iš RRF skirti iki 3 mlrd. Eur paskolų ir 2,225 mlrd. Eur dotacijų.
Stringantys mokesčiai, kurie stabdo išmokas iš RRF, – tai ir visos mokesčių reformos atidėjimo išdava. Skambiai valdančiųjų deklaruota mokesčių sistemos peržiūra taip ir nebuvo atkeliavusi iki Seimo: rudens sesiją keitė pavasarinė, ir taip – ne kartą. Vienus metus galbūt galima pateisinti ypač sunkiomis geopolitinėmis sąlygomis, kurios susidarė Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ar išaugus infliacijai.
„Ne laikas“ – vis aiškino valdantieji.
Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupė, darbą pradėjusi 2021 m., jokių rezultatų taip ir nepateikė. Neįvyko ir žadėtasis apibendrinantis posėdis, po kurio mokesčių reformos paketas turėjo būti pristatytas Seime. Neišsipildė ir lygiagretūs plano „Naujos kartos Lietuva“ siekiai – reformos „Teisingesnė ir augti palanki mokesčių sistema“ horizonte vis dar nematyti.
Vyriausybė praėjusį trečiadienį žengė kone istorinį savo žingsnį – patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje jau įvardyta mokesčių sistemos peržiūra. Būtent peržiūra, nes, kaip VŽ aiškino G. Skaistė, ji nevadinama reforma, „nes reforma apima gerokai didesnes konversijas, nei planuojame pateikti“.
„Kai kurie pasiūlymai turbūt įsigaliotų anksčiau, kai kurie – vėliau, ir tai turi tam tikrą aiškią logiką, tačiau dalis pasiūlymų tikrai įsigaliotų nuo 2024 m., dalis nuo vėlesnių, priklauso nuo konkretaus pasiūlymo. Reikia žiūrėti į visą bendrą sisteminę logiką, kuri bus pateikta, ir man atrodo, ta logika yra ganėtinai aiški“, – teigė finansų ministrė.
Mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą Seime numatoma svarstyti gegužę. Jame bus persvarstytos mokesčių įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.
Finansų ministrė yra tvirtinusi, kad pasiūlymai dėl mokesčių reformos jau yra pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos.
Ar jie bus priimti pavasario sesijoje? Atrodo, kad tuo abejoja ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Nebūtinai pavasario sesijoje jie bus priimti, nes tai diskusija, kuri užsitęs ilgiau“, – radijui „Znad Wilii“ sakė ji. „Manau, kad šita diskusija būtų svarbi ir vertinga Seime, bet ar ji būtinai bus sėkminga, negaliu garantuoti“, – pridūrė premjerė.
Pasak ministrės pirmininkės, mokesčių peržiūros paketas yra subalansuotas – jame yra dalykų, kurie būtų palankūs ekonomikai ir mokesčių mokėtojams, bet kartu nepalankūs konkrečioms grupėms, kurios naudojasi privilegijomis.
„Arba mes susitariame pradėti rimtą diskusiją Seime pavasario sesijoje, arba jei aš noriu šitą mokestį mažinti, o aš noriu šitą, tada geriau net nepradėkime“, – BNS kalbėjo premjerė.
Ji pabrėžė, kad bus siūloma panaikinti nepagrįstas privilegijas: „Kažkas vadina gyvulių ūkiu, o aš sakyčiau, kad čia lobizmo ir bandymo išgauti sau kokią nors privilegijuotą padėtį pasekmė.“
Konservatorius Mindaugas Lingė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, BNS yra sakęs, kad valdančiųjų žadamą mokesčių reformą gali pristabdyti po savivaldos rinkimų 2023 m. kovą Seime galinti pasikeisti valdančiųjų ir opozicijos pusiausvyra, jeigu kai kurie parlamentarai būtų išrinkti merais. Šį aspektą jis kol kas mato kaip vienintelį pertvarkos stabdį.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra pareiškęs, jog nėra tikras, kad dabartinė Vyriausybė suspės įgyvendinti savo pažadą imtis mokesčių sistemos reformos. Interviu „Verslo žinių“ podkastui „Kontekstai“ jis pastebėjo, jog šį pavasarį bus bene paskutinė galimybė imtis tokios kompleksinės pertvarkos.
„Manau, kad šių metų pavasario sesija yra paskutinis, jau visiškai mažas plyšys lange, kai dar galime grįžti prie šito klausimo. Jeigu paklaustumėte manęs, nepuoselėju didelių iliuzijų, nes matau pačią proceso dinamiką per keletą metų iš eilės – to iki šiol nepavyko padaryti arba nebuvo pakankamai politinės valios. Tai kodėl turėtų atsitikti stebuklas dabar?“ – retoriškai klausė valstybės vadovas.
Anot jo, kompleksinės mokesčių reformos imtis reikėtų. „Bet ar šiandien esame politiškai tam pasirengę? Sakau, turiu abejonių, bet leidžiu save maloniai nustebinti, jeigu taip atsitiktų“, – pridūrė prezidentas.
VŽ nuomone, mokesčių reformos, dabar jau tapusios „mokesčių sistemos peržiūra“, laukia išties rimtas egzaminas – ir dėl M. Lingės minėto galimo jėgų persiskirstymo parlamente, ir dėl ilgų, bet vargu ar vaisingų diskusijų. Paprastai svarbesnius klausimus gvildenantys parlamentarai pavasario sesijoje neišsitenka, nepakanka ir jos pratęsimo. Taip veiksmas nusikelia į rudenį, o tada – jau kaip išeis. Pratęsimą dar pratęsus – vėl ateina „ne laikas“, žymintis artėjančius Seimo rinkimus.
Jau dabar pasigirdo žinių, kad ne viskam pritars valdančiosios koalicijos partnerė Laisvės partija. Jos lyderė Aušrinė Armonaitė teigia, kad partija nepritaria nekilnojamojo turto mokesčiui ir apskritai pasisako prieš mokesčius, kurie apsunkina verslą.
„Kokią mokesčių sistemą norėtumėte palikti 2024 m. pabaigoje baigusi ministrės kadenciją?“ – VŽ paklausė finansų ministrės.
„Turbūt nieko naujo nepasakysiu – tai, kas parašyta Vyriausybės programoje, – ekonomikos augimui palanki sistema, kuri yra aiškesnė ir teisingesnė“, – atsakė G. Skaistė.
Kol kas horizonte neryškėja nei viena, nei kita.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 1 d. duris atvėrusio verslo centro „Hero“ plėtotojai vakar paskelbė septintosios obligacijų emisijos dalies rezervacijos pradžią. Investuotojų paraiškos bus priimamos iki spalio 3 d., o oficiali obligacijų emisijos dalies išleidimo data – spalio 7 d. Per ankstesnes šešias emisijos dalis rinkoje iš viso jau pasiskolinta daugiau nei 50 mln. eurų, o šio etapo metu tikimasi pritraukti dar iki 6 mln. eurų.
Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA) nacionalinėje konferencijoje priėmė rezoliuciją, kurioje kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, ragindama iš esmės peržiūrėti dabartinį šalies požiūrį į pluoštinę kanapę kaip augalą bei jos produktus ir nuo atskirų bei pavienių priemonių pereiti prie ilgalaikių, sisteminių, tvarių ir nuoseklių sprendimų parengimo ir įgyvendinimo. Šie sprendimai turėtų nugulti į siūlomą parengti kompleksinę kanapių verslo plėtros programą „Kanapės 2035“.
Vokietijos energijos kaupimo technologijų bendrovė „Fenecon“ GmbH pradeda veiklą Lietuvoje, bendradarbiaudama su vietiniu partneriu UAB „Elinta“. Įmonės planuoja ne tik plėsti verslą Baltijos regione, bet ir spręsti aktualiausius energetikos iššūkius – nuo atsinaujinančių išteklių balansavimo iki tinklo stabilumo užtikrinimo.
Spalio 3–4 dienomis į Vilnių sugrįžta tarptautinis burleskos festivalis, suburiantis ryškiausius šio žanro atlikėjus iš visos Europos. Tai ne tik spalvingas meninis renginys, bet ir išskirtinė proga verslo bendruomenei patirti kitokį, stilingą vakarą – drauge su kolegomis, klientais ar verslo partneriais. Festivalio atmosfera – elegantiška, rafinuota ir kupina netikėtumų, kuri sukuria puikią erdvę neformaliam bendravimui bei naujų ryšių mezgimui.
