Pramoninių kanapių rinka Europoje – 3 mlrd. Eur: kaip Lietuvai atsiriekti kuo didesnę jos dalį?
Tarptautiniai ekspertai skaičiuoja, kad pramoninių kanapių verslas Europoje šiemet sudarys per 3 mlrd. Eur ir toliau kasmet augs po beveik 25% – 2033 m. jo rinkos dydis pasieks 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos kanapių verslo atstovai siekia, kad ir mūsų šalis šioje rinkoje galėtų svariai dalyvauti.
„Kreipimesi į Seimą ir Vyriausybę pirmu punktu raginame pluoštinių kanapių sektorių pripažinti strateginiu žemės ūkio ir žiedinės bioekonomikos plėtros elementu. Toks pripažinimas šiam sektoriui leistų veikti žymiai efektyviau, kurti daugiau darbo vietų regionuose, paskatintų investicijas ir aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą bei eksportą, sudarytų palankesnes konkurencines sąlygas ne tik Europos, bet ir viso pasaulio mastu“, – vos kelias iš daugybės tokio sprendimo naudų Lietuvai nurodo Rimantas Čiūtas, KAPVIA direktorius.
Strateginio statuso įvairiapusė nauda
Jis atkreipia dėmesį, kad sektorių pripažinus strateginiu valstybė gali remti ne tik auginimą, bet ir pluoštinių kanapių perdirbimą, plėtoti mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektus, ieškoti naujų produktų ir sprendimų, o tai paskatintų tiek žemės ūkio, tiek medicinos, farmacijos, maisto, pašarų, chemijos ir kitų pramonės šakų, kuriose gali būti naudojami pluoštinė kanapė ir jos produktai, plėtojimą ir kuriamos pridėtinės vertės augimą. Jau šiandien Lietuvoje iš pluoštinių kanapių gaminami aukštos kokybės sertifikuoti ingredientai turi didelę paklausą ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir kitose pasaulio šalyse, o strateginis statusas sustiprintų Lietuvos kaip patikimos kilmės šalies reputaciją.
„Neabejojame, kad aiškus ir nuoseklus teisinis reguliavimas, perteklinių reikalavimų panaikinimas, palankaus požiūrio institucinė aplinka, dalykiški kontrolės ir priežiūros mechanizmai bei strateginis statusas skatintų investuotojus pasirinkti Lietuvą, kurti joje inovacijas, vystyti mūsų šalyje perdirbimo ir tyrimų infrastruktūrą, – o tai aukštos kvalifikacijos darbo vietos, atitinkami atlyginimai specialistams, solidūs mokesčiai valstybei ir regionų stiprinimas, – atkreipia dėmesį KAPVIA direktorius. – Strateginis statusas atvertų kelią glaudesniam tarptautiniam bendradarbiavimui su universitetais ir tyrimų centrais, viso pasaulio gydymo įstaigomis, farmacijos pramonės ir biotechnologijų milžinais, biomasės gamintojais ir kitais suinteresuotais verslais. Galiausiai, Lietuva kauptų žinias ir eksportuotų know-how: galime tapti ne tik žaliavos, produktų, bet ir aukštos pridėtinės vertės inovacijų tiekėja pasaulyje. O tokių sėkmės pavyzdžių Lietuvoje tikrai turime. Įgyvendinus tai, ką siūlome rezoliucijoje, teigiamus rezultatus pamatytumėme gana greitai.“
Siekia reguliavimo pagal geriausias praktikas
KAPVIA atstovai tiki, kad strateginis statusas taip pat užtikrintų, jog ši rinka būtų reguliuojama aiškiai ir nuosekliai pagal geriausią ir efektyviausią pasaulyje žinomų sprendimų priėmimo praktiką, o ne fragmentiškai ar su pertekliniais ribojimais. Politinis prioritetas taip pat reikštų, kad sektorius būtų įtrauktas į nacionalines programas, skatinančias verslo ir inovacijų finansavimą, o taip tarp tarpinstituciniame lygyje būtų užtikrintas sklandus tarpusavio bendradarbiavimas. Dabar, be aiškaus ir nuoseklaus reguliavimo, palankaus požiūrio institucinės aplinkos ir valstybinės paramos, Lietuvos pluoštinių kanapių produktų gamintojai atsilieka nuo daugelio valstybių, pvz., Čekijos, Vokietijos, Prancūzijos ar Kanados, kur šis sektorius sulaukia didesnio valstybių institucijų supratimo ir palankumo.
„Norint padidinti Lietuvos pluoštinių kanapių sektoriaus konkurencingumą ir sudaryti sąlygas eksportui, būtina leisti gaminti produktus eksportui pagal tikslinių rinkų taisykles, kaip tai yra, pavyzdžiui, farmacijos, medicinos priemonių, maisto ir kituose sektoriuose. Šis pakeitimas suteiktų Lietuvai realų konkurencinį pranašumą ir įtvirtintų šalį kaip inovatyvią ir patikimą gamybos bazę pasaulinėje rinkoje“, – tikina dr. Vida Audra Budrienė, kanapių produktus kuriančios ir tarptautinėms rinkoms tiekiančios UAB „Biosyyd“ generalinė direktorė. Ji atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nėra galimybės gaminti ir eksportuoti pluoštinių kanapių gaminius, net kai jie skirti ne Lietuvos rinkai, kuriuose tetrahidrokanabinolis (THC) kiekis viršija 0,2%. Todėl Lietuva, skirtingai nuo kitų šalių, praranda dalį pasaulinės rinkos ir tuo pačiu galimybes stiprinti savo ekonomiką, auginti BVP.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3170?placement=
Tik Europos pramoninių kanapių verslo rinkos dydis pernai sudarė apie 2,5 mlrd. Eur, o šiemet, ekspertų skaičiavimais, jis perkops 3 mlrd. Eur. Iki 2033 m. jo vidutinis metinis augimas bus 24,24% ir pasieks per 17,5 mlrd. Eur. Paklausa augs visiems pramoninių kanapių produktams: sėkloms, jų aliejui, aliejui su kanabidioliu (CBD) ir kanapių pluoštui bei spaliams. Kanapės ir jų produktai vis plačiau naudojami maisto ir gėrimų, tekstilės ir statybinių medžiagų bei kitose pramonėse, medicinos ir asmens priežiūros priemonių gamyboje.
Ūkininkė Irma Balevičienė atkreipia dėmesį, kad pagal 2013 m. priimtą Pluoštinių kanapių įstatymą šių augalų tiekėjai, kurių Lietuvoje skaičiuojama per 320, turi vykdyti daugybę reikalavimų ir sulaukia papildomų patikrinimų. Vien 2024 me. be įprastų einamosios veiklos patikrinimų papildomai buvo tikrinta 96 kartus. Rezultatas – 4 administraciniai nusižengimai (4% visų atvejų) ir visi mažareikšmiai. Kiekvienas toks patikrinimas – tai institucijos ir ūkininkų darbo laikas.
„Sudėjus šių patikrinimų pinigines sąnaudas, gausime, kad vien tik ūkininkai patyrė beveik 1,4 mln. Eur nuostolio. Apie institucines sąnaudas net nekalbu. O visas šias lėšas tikrai galime efektyviau ir rezultatyviau panaudoti mūsų ūkių, vietovių, regionų ir visos šalies labui. Praktika rodo, kad daugiau kaip prieš dešimtmetį sukurtas sudėtingas pluoštinių kanapių auginimo reguliavimas dėl galimos rizikos, jog bus užaugintas ir į rinką pateks THC, neturi pagrindo. O kai pagrindo nėra, – metas keisti požiūrį, sprendimus, kontrolės strategiją. Daugelį metų valstybėje kalbame apie tai, kad tiek verslai, tiek institucijos turi kurti pridėtinę vertę. Mes tikrai šią idėją palaikome. Tačiau ar 96 patikrinimai sukuria vertės? Šiuo metu turime tokią praktiką. Manyčiau, neracionalią, neprotingą, neefektyvią. Tad tikrai turime šią praktiką keisti“ – konstatuoja I. Balevičienė.
Nauda gamtai – milžiniška, žemės ūkiui – milijoninė
Neabejojama, kad pluoštinių kanapių sektorių pripažinus strateginiu žemės ūkio ir žiedinės bioekonomikos plėtros elementu, padidėtų šių augalų paklausa ir, atitinkamai, užsėjami plotai, O tai duotų įvairiapusė naudos ne tik žemdirbiams, bet ir gerintų dirvožemį, Lietuva galėtų sukaupti ir parduoti anglies kreditus.
Pluoštinės kanapės yra tarp TOP 5 žemės ūkio kultūrų, kurių auginimas palankus gamtai. Mokslininkai suskaičiavo, kad 1 ha kanapių per 5 augimo mėnesius sugeria net iki 22 tonų CO2 – tai kartais daugiau nei miškas.
„Jei Lietuvoje sėjomainai lygiaverčiai naudotume ir pluoštines kanapes, jų plotai augtų apie 127 kartus, iki 310.600 ha. O tai, net atsargiai skaičiuojant, duotų apie 400.000 tonų kanapių sėklų ir per 3 mln. tonų biomasės, kas paskatintų regionuose plėtoti perdirbimo pramonę. Žemdirbiams tai kasmet suneštų apie 300 mln. Eur pelno, – teigia KAPVIA direktorius. – Dar didesnes pajamas jiems atneštų kanapių sugertas ir parduotas CO2 – apie 500–600 mln. Eur, o Lietuva taip galėtų gana lengvai pasiekti strateginį tikslą tapti klimatui neutralia valstybe.“
Pluoštinės kanapės žemdirbiams ne tik gerokai padidintų pajamas: net esant dabartinėms kainoms kanapių auginimas ir sėkloms, ir pluoštui duoda 3–4 kartus didesnį pelną nei javai. Mokslininkai įrodė, kad sėjomainoje naudojamos kanapės padeda išvengti augalų ligų, greitai besistiebdamos jos slopina piktžolių augimą ir brendimą, geriau išsaugo vandenį ir mažina dirvožemio eroziją. Be to, kanapės, palyginti su kitomis kultūromis, gerokai atsparesnės ligoms ir kenkėjams, todėl joms užauginti sunaudojama žymiai mažiau insekticidų, herbicidų ir fungicidų. Realiai įrodyta, kad sėjomainoje naudojamos pramoninės kanapės kitų pasėlių derlių padidina 10–20%, o Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrimai parodė, jog žieminių kviečių derlių tai gali padidinti net iki 47%.
„Pripažinus pluoštinių kanapių sektorių strateginiu, parengus kompleksinę kanapių verslo plėtros programą „Kanapės 2035“, jis būtų matomas ne tik kaip „dar viena žemės ūkio kultūra“, bet kaip visos bioekonomikos ekosistemos variklis – nuo ūkininko iki pramonės milžinų, nuo vietinės pridėtinės vertės kūrimo iki eksporto ir reputacijos tarptautinėje rinkoje“ – atkreipia dėmesį KAPVIA direktorius.
