Pažvelkime į turinį

Dalis politikų ir politologų neatmeta, kad tokie pasikeitimai gali sukelti papildomų politinių konfliktų tarp tiesiogiai išrinktų merų ir savivaldybių tarybų. O gausus parlamentarų būrys, kandidatuojantis į savivaldą, politologų vertinimu, demonstruoja jau įprastą nesąžiningą manipuliavimą ir rinkėjų apgaudinėjimą.
Dešimtieji nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo savivaldybių rinkimai įvyks 2023 m. kovo 5 d., antrasis merų rinkimų turas – kovo 19-ąją.
Praėjusią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą registruoti 13.797 kandidatus į savivaldybių tarybų narius, 433 kandidatus į merus bei 467 partijų ir politinių komitetų sąrašus. Iš viso šiemet bus renkami 1.498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų.
Sulig nauja kadencija vietos institucijos ims veikti jau kitokiu įgaliojimų pasidalinimo principu nei iki šiol.
Beveik prieš porą metų Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad nuo 2015 m. Lietuvoje galiojanti tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja šalies Konstitucijai. Savo sprendimo įsigaliojimą Teismas atidėjo iki naujosios savivaldybių kadencijos, kartu palikdamas politikams laiko pakoreguoti Pagrindinį įstatymą ir įtraukti į jį nuostatas dėl tiesiogiai renkamų merų.
Seime kilo aršių diskusijų, tačiau ne dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo Konstitucijoje, bet dėl to, kokius konstitucinius įgaliojimus turės tiesiogiai išrinkti merai bei savivaldybių tarybos.
Ginčai truko bene metus. 2022 m. pradžioje sutarta dėl naujo savivaldos įgaliojimų pasidalinimo modelio: Seimas priėmė naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymą. Jame nustatomas naujas merų ir savivaldybių tarybų įgaliojimų santykis, įsigaliosiantis sulig šį kovą išrinkta kitos kadencijos vietos valdžia. Naujos redakcijos įstatymas numato, kad taryba dirbs kaip atstovaujamoji institucija, o tiesiogiai išrinktas meras – kaip vykdomoji.
Savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priims svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturės savo vadovo. Meras nebus tarybos narys. Jo vadovaujama savivaldybės administracija rengs tarybos sprendimų projektus, pats meras šauks tarybos posėdžius, sudarys jų darbotvarkę, pirmininkaus tiems posėdžiams, tačiau nebalsuos.
Dabartinis Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius VŽ podkastui nuogąstavo, kad naujas įgaliojimų pasiskirstymo modelis gali nulemti vietos konfliktų pagausėjimą.
„Ta sistema kol kas yra kaip miražas. Įsivaizduojama vienaip, bet realybė gali būti šiek tiek kitokia. Mes asociacijoje norėjome išlaikyti dabartinį status quo, priimti tokias pataisas, kurios neleistų kvestionuoti dabartinio modelio. Norėjome išlaikyti, kad meras yra ir tarybos narys, ir tarybos pirmininkas. Ir tai turbūt buvo pagrindinis diskusijų objektas, nes parlamentas apsisprendė, kad meras yra tik meras ir negali būti tarybos pirmininkas ar narys“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Pasak jo, galbūt savivaldai ir seksis dirbti naujomis sąlygomis, bet gali būti visaip – gali būti, kad padaugės atvejų, kai grės tiesioginis valdymas.
Kitkas nesikeičia, kaip ir ypač gajos politikų „tradicijos“ manipuliuoti rinkėjais, t. y. iškovojus mandatą „padovanoti“ jį Fortūnos nuskriaustam partijos kolegai.
Šiuose savivaldos rinkimuose kandidatuoja beveik penktadalis parlamentarų – beveik dvigubai daugiau nei prieš ketverius metus. 26 Seimo nariai siekia mero posto.
Daugiau kaip pusė – 15 – dabar kandidatuojančių parlamentarų mandatus yra iškovoję vienmandatėse apygardose, tad jeigu jie būtų išrinkti merais ar tarybos nariais ir nuspręstų dirbti savivaldoje, reikėtų rengti naujus Seimo nario rinkimus. Skaičiuojama, kad nauji Seimo nario rinkimai vienoje apygardoje galėtų kainuoti iki 700.000 Eur.
Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės teigimu, įtraukdamos Seimo narius į savivaldos kandidatų sąrašus partijos užsiima nesąžiningomis manipuliacijomis. „Man atrodo, turime gana rimtą situaciją ir gana liūdnas tendencijas. Akivaizdu, kad ta situacija politikai piktnaudžiauja. Net sakyčiau, tai tam tikras politinės nebrandos rodiklis arba signalas“, – BNS sakė ji.
Politologė neatmetė, kad dalis parlamentarų iš tiesų nori tapti merais, tačiau dauguma jų tiesiog apgaudinėja rinkėjus ir visiškai nesirengia iškeisti Seimo nario kėdės į savivaldybių tarybos nario postą. Į savivaldą „trokštantys“ patekti parlamentarai savo pavardę neretai naudoja tik kaip masalą rinkėjams.
Politologė atkreipė dėmesį, kad tie parlamentarai, kuri nori tapti merais, nepaaiškina, kodėl jie staiga sugalvojo atsisakyti Seimo nario mandato.
„Kitaip tariant, jie davė priesaiką ir pasižadėjo dirbti ketverius metus, jie rinkėjų mandatą gauna būtent ketveriems metams. Tačiau dabar matome, kad tas principas – truputį Seimo narys, truputį meras – įsigali“, – tvirtino ji.
Politologė sufleruoja gerą idėją: per kitus Seimo rinkimus politikų jau reikės klausti, ar jie tikrai ketina dirbti parlamente visą kadenciją, nes „išmigravę“ iš parlamento jie gali pakeisti jo „veidą“.
Kandidatų tapti dviejų didžiausių miestų – Vilniaus ir Kauno – merais sąrašas gana margas. Labiausiai pasistumdyti alkūnėmis kandidatams teks Vilniuje – vadovauti sostinei pretenduoja 16 politikų. Būtent čia daugiausia Seimo narių, į mero kėdę pretenduoja atsisėsti ir du Europos Parlamento nariai.
Vėl miesto vadovu tapti panūdo šių pareigų senbuvis – verslininkas, milijonierius Artūras Zuokas, meru buvęs tris kartus. Jis kandidato anketoje nurodo, kad teismas yra pripažinęs jį kaltu dėl papirkimo, nors pats mėgsta sakyti, jog yra teistas už gerus darbus.
Nevardijant kitų kandidatų, derėtų išskirti kelias gana spalvingas personas. Pirmiausia tai – skandalingai pagarsėjęs parlamentaras Petras Gražulis, irgi priverstas nurodyti, kad yra teismo pripažintas kaltu korupcijos byloje. Be to, tai vienas iš nedaugelio kandidatų, teturinčių vidurinį išsilavinimą.
Vilniaus vadovais siekia tapti ir du europarlamentarai – beje, taip ir nepasižymėję bent kiek svaresniais darbais Briuselyje. Vienas jų – Stasys Jakeliūnas, valstiečių kandidatas, mėginęs Lietuvoje būti „aktyviu“ ekonomistu ir finansų ekspertu. Europos Parlamente jis praktiškai nebuvo matomas, tik pagarsėjo aktyvumu antivakserių akcijose.
Europarlamentaro mandatą sostinės mero pareigomis pasiryžęs pakeisti ir LLRA-KŠS lyderis inžinierius mechanikas Waldemaras Tomaszewskis. Tai jis mėgino ir 2015 m.
Trečios kadencijos Kauno miesto mero poste siekia politinio komiteto „Vieningas Kaunas“ lyderis, vienas „Vičiūnų grupės“ savininkų Visvaldas Matijošaitis, mėginantis į tarybą atsivesti visus šeimos narius.
Šiuo metu tai bene vienas odioziškiausių politikų, pagarsėjęs ne tik keistoka sklypų „gausinimo“ istorija, kurią padeda rašyti jo sūnus, miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis. Jau beveik metus vykstant Rusijos karui Ukrainoje, meras vis dar verslauja agresyvioje šalyje. Lietuvos (ir Ukrainos) visuomenė visą tą laiką kvailinama ir maitinama pažadais parduoti verslą Rusijoje. Prabėgę metai rodo, kad Kauno meras, regis, net nesiruošia nutraukti savo verslo Rusijoje – ir toliau semia kruviną pelną, Rusijai mokamais mokesčiais jis remia okupantų armiją.
Kovas parodys, ar Kaunas taps tikra naująja feodaline visų Matijošaičių tėvonija, ar rinkėjams kur kas svarbesnės yra vertybės ir moralė.
VERSLO TRIBŪNA
VŽ nuomone, artėjant rinkimams, dar yra laiko pamąstyti ir atsakingai atsirinkti, kokius politikus norime matyti savivaldybių tarybose ir merų postuose. Čia išties reikėtų devynis kartus pamatuoti: atmetę skambius politikų pažadus bei manipuliacijas (prie kurių jau seniai turėtume būti pripratę) ir nulupę blizgučiais apklijuotas dangiškosios manos pakuotes, atidžiau pažvelkime į turinį. Paieškoti jo galima kandidatų biografijose ir darbuose. Ir pasaulėžiūroje – ar joje rasime moralinių vertybių?