Konstitucinis Teismas: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai

Tekstas papildytas Teismo argumentais, fotogalerija iš nutarimo paskelbimo ir komentarais po jo.

Pirmadienį KT paskelbė sprendimą byloje dėl prieš porą metų gauto tuometinės opozicinių Seimo narių grupės paklausimo, ar nuo 2015 m. galiojantys įstatymų pakeitimai, įteisinę tiesioginius merų rinkimus, atitinka Konstituciją.

Šiuo klausimu į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Jie be kita ko teiravosi Teismo, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.

Kovo viduryje KT rašytinio proceso tvarka ėmėsi šios bylos nagrinėjimo ir tam išnaudojo visą įstatymų numatytą terminą – vieną mėnesį. 

Visi tarybos nariai – lygūs

Teismas sutiko su didesne dalimi Seimo narių paklausime išdėstytų abejonių dėl skirtingo mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdo, išskirtinės ir plačios tiesiogiai išrinkto mero kompetencijos, iš dalies įsiterpiančios į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, taip pat dėl išskirtinių mero teisių per balsavimus taryboje.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/860?placement=

Todėl paskelbta, kad Vietos savivaldos, Savivaldybių tarybų rinkimų bei kituose įstatymuose nustatyta tiesioginių merų rinkimų tvarka, kuri taikyta 2015 ir 2019 m. vykusiuose savivaldos rinkimuose, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai. 

Pabrėžta, kad pagal galiojančias Konstitucijos nuostatas, visi savivaldybių tarybų nariai yra lygūs bei turi teisę pretenduoti į savivaldybių formuojamas institucijas, įskaitant ir į mero poziciją. Tuo metu įstatymai, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, numato iš kitų savivaldybės tarybos narių išskirtinį merų statusą vien todėl, kad jie išrinkti kitaip nei likusieji tarybų nariai.

Oficialus įsigaliojimas atidėtas

Pirmadienį KT priimtojo nutarimo oficialus paskelbimas Teisės aktų sistemoje, taigi, ir jo įsigaliojimas atidėtas iki dabartinių savivaldybių tarybų kadencijos pabaigos, t. y. iki 2023 m. gegužės 3 d., kad nebūtų sukelta teisinė sumaištis dėl šiuo metu dirbančių tiesiogiai išrinktųjų merų įgaliojimų.

Dainius Žalimas, KT pirmininkas, skelbdamas nutarimą, atskirai pabrėžė, kad pastarasis įsigaliojimo atidėjimas be kita ko reiškia ir tai, kad Teismas nekvestionuoja prieš dvejus metus tiesiogiai išrinktų merų teisių ir įgaliojimų. Tas klausimas nebus keliamas ir atskirose savivaldybėse dar iki 2023 m. pavasario surengiant pirmalaikius merų rinkimus. Kaip tik šiuo metu Radviliškio savivaldybėje yra renkamas meras vietoje Seimo nariu tapusio buvusio savivaldybės vadovo Antano Čepononio.

D. Žalimas taip pat pastebėjo, kad KT nekelia klausimų dėl pačių tiesioginių merų rinkimų galimybės. Tai esą politinio apsisprendimo klausimas.

„Tačiau norint tokius rinkimus įteisinti, pirmiausia būtina tinkamai pakeisti Konstitucijos 119 straipsnį, nustatantį savivaldybių tarybų statusą“, – sakė Teismo vadovas.

Jeigu Seimas per artimiausius maždaug pusantrų metų nesugebės susitarti dėl Konstitucijos pakoregavimo, 2023-ųjų ankstyvą pavasarį bus vėl, kaip ir anksčiau, renkamos tik savivaldybių tarybos, o pastarosios savo ruožtu išsirinks merus.

Jau žeria pasiūlymus keisti Konstituciją

Norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad už tai du kartus su ne mažesne nei trijų mėnesių pertrauka balsuotų daugiau kaip du trečdaliai Seimo narių, t. y. bent 94 parlamentarai.

Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau pirmadienį, iškart po KT sprendimo paviešinimo, paskelbė ketinanti inicijuoti Konstitucijos pataisas, kurios leistų ir toliau vykdyti tiesioginius merų rinkimus.

Tą patį paskelbė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras, laikinasis opozicinės Socialdemokratų partijos vadovas Mindaugas Sinkevičius.

Anot jo, tiesioginiai mero rinkimai „užtikrina ir savivaldybių veiklos tęstinumą, politinį stabilumą“.

„Tiesiogiai išrinktas meras yra tos teritorijos lyderis, savivaldybės veidas“, – pirmadienį tvirtino M. Sinkevičius.

Pasak politiko, KT sprendimas yra nekvestionuojamas ir jį reikia vykdyti, todėl pasisakė už Konstitucijos pakoregavimą ir tiesioginių merų rinkimų įtraukimą į ją.

Konservatoriai „iš principo ne prieš“

Seime šiuo metu dirba speciali iš įvairių parlamentinių frakcijų suformuota darbo grupė, kuri turi iki š. m. rugsėjo 10 d. peržiūrėti visas galiojančias rinkimų tvarkas ir pateikti galimus jų pakoregavimus. Kaip yra sakęs šios darbo grupės vadovas konservatorius Andrius Vyšniauskas, KT išvada bus itin svarbi sprendžiant dėl to, kokia tvarka ateityje Lietuvoje bus renkami merai. Bet ar pritarti galimoms Konstitucijos pataisoms dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo valdantieji konservatoriai žada diskutuoti ir apsispręsti vėliau šiemet.

„Iš principo neprieštaraujame tiesioginiams merų rinkimams, tik visuomet kėlėm klausimus dėl būtinybės juos tvarkingai konstituciškai įforminti“, – VŽ pirmadienį sakė A. Vyšniauskas.

„Todėl dabar laukia didelis darbas, tarp įvairių Seime atstovaujamų partijų susitarti dėl to, kaip reikėtų pakeisti ne tik Konstituciją, bet ir tam tikrus įstatymus. Tokio sutarimo reikėtų sąlyginai sparčiai – iki kitų metų pavasario, nes Konstitucijos pakeitimų procedūra yra gana ilga, užtrunka apie pusmetį, o jau kitų metų vasarą faktiškai prasidės 2023-ųjų savivaldos rinkimų politinė kampanija. Viską teisiškai reikėtų sutvarkyti iki jos“, – pridūrė politikas, kartu nepaneigęs galimybės, kad pakankamai plataus sutarimo dėl Konstitucijos pakeitimo gali ir nepavykti rasti.

Prezidento, premjerės ir Seimo vadovės komentarai

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tiesioginiai merų rinkimai yra svarbūs vietos savivaldai ir stiprina instituciją, todėl esant reikalui ragina galvoti ir apie galimą Konstitucijos keitimą.

„Prezidento nuomone, tiesioginiai merų rinkimai stiprina mero institucijos svarbą vietos savivaldos raidos kontekste, didina savivaldos rinkimų aktyvumą, merų veiklos stabilumą. Prezidento nuomone, rinkimų tvarka, kai merus išrenka savivaldybės tarybos valdančioji dauguma, viso to neužtikrina“, – teigiama prezidentūros išplatintame pranešime.

„Prezidentas kviečia Seimo narius, politines partijas, savivaldybių atstovus ir bendruomenes diskutuoti ir aktyviai siūlyti sprendimus, kaip užtikrinti, kad Lietuvos piliečių tiesioginė įtaka regionų politikai ir regionų valdymui augtų, reikalui esant, svarstant net apie atitinkamų Konstitucijos pataisų priėmimo galimybę“, – priduriama jame.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako palaikanti merų rinkimų tvarką ir kviečia ieškoti galimo teisinio sprendimo.

„Iš principo pačius tiesioginius merų rinkimus aš palaikau, bet jie neturėjo būti apibrėžti vienu sakiniu vietos savivaldos įstatyme. Kviečiu de?l meru? rinkimu? rasti toki? sprendima?, kuris atitiktu? Konstitucija? arba bu?tu? joje i?tvirtintas“, – komentare BNS teigė premjerė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažino, kad po priimtojo KT verdikto reikės diskutuoti dėl Konstitucijos pakeitimo.

„Gerbiu KT priimtą sprendimą. Įvertinus pastarųjų metų patirtį, visuomenės palaikymą, jis reiškia, kad parlamente teks svarstyti Konstitucijos keitimą. Naikinti tiesioginių merų rinkimus būtų akivaizdus ėjimas prieš visuomenės valią“, – feisbuke pirmadienį rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji tvirtina, kad šis KT sprendimas nebuvo netikėtas: „Tačiau ar tai reiškia, kad pati tiesioginių merų rinkimų idėja yra klaidinga? Nemanau. O tai, kad toks žingsnis buvo reikalingas, mes matome iš visuomenės reakcijų į tiesioginius merų rinkimus – juos palaiko net 80% žmonių, rinkimai ženkliai padidino žmonių aktyvumą. Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą.“

Ką sako Vilniaus ir Kauno merai?

Anot Remigijaus Šimašiaus, Vilniaus mero, KT išaiškinimas palieka dvi išeitis: „Grįžti prie to, kas buvo nepadaryta prieš septynerius metus ir įteisinti mero poziciją Konstitucijoje ir taip suteikti jam platesnes vykdomosios valdžios galias, kurios tradiciškai būdingos merams, arba grįžti prie situacijos iki 2015-ųjų rinkimų.“

„Kaip yra geriau – vertins Seimas. Bet, manau, žmonės irgi yra išsakę savo vertinimą ir matymą: žmonių į savivaldos rinkimus po tiesioginių merų rinkimų įteisinimo ateina daugiau, kaita merų mažesnė“, – sakė jis.

Kita vertus, Vilniaus meras teigė nesitikintis, kad Seimas lengvai apsispręs dėl reikiamų pataisų paliekant tiesioginius rinkimus nes Seime „yra labai daug politinės konjunktūros“.

Tuo metu Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tvirtino, kad „jeigu Lietuva vėl sugrįžtų prie senosios rinkimų tvarkos, tai būtų didelis žingsnis atgal“. Jis teigė, kad būtent dėl tiesioginių rinkimų ir apsisprendė kandidatuoti į mero pareigas prieš šešerius metus pirmai kadencijai.

„Miestui kaip niekad šioje vietoje reikėjo realiai dirbančio vadybininko, o ne daug kalbančio politiko. Vien žodžiais gero rezultato nepasieksi – reikia veiksmo“, — pranešime spaudai cituojamas V. Matijošaitis.