Konstitucinis Teismas: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai

Publikuota: 2021-04-19
Atnaujinta 2021-04-19 15:20
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nepakoregavus Konstitucijos tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje nebegalės būti rengiami – Konstitucinis Teismas (KT) pripažino juos prieštaraujančiais galiojančioms Pagrindinio šalies įstatymo formuluotėms. Toks KT sprendimas oficialiai įsigalios po poros metų, kad nebūtų teisiškai kvestionuojami dabartinių tiesiogiai išrinktų merų įgaliojimai.

Tekstas papildytas Teismo argumentais, fotogalerija iš nutarimo paskelbimo ir komentarais po jo.

Pirmadienį KT paskelbė sprendimą byloje dėl prieš porą metų gauto tuometinės opozicinių Seimo narių grupės paklausimo, ar nuo 2015 m. galiojantys įstatymų pakeitimai, įteisinę tiesioginius merų rinkimus, atitinka Konstituciją.

Šiuo klausimu į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Jie be kita ko teiravosi Teismo, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kovo viduryje KT rašytinio proceso tvarka ėmėsi šios bylos nagrinėjimo ir tam išnaudojo visą įstatymų numatytą terminą – vieną mėnesį. 

Visi tarybos nariai – lygūs

Teismas sutiko su didesne dalimi Seimo narių paklausime išdėstytų abejonių dėl skirtingo mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdo, išskirtinės ir plačios tiesiogiai išrinkto mero kompetencijos, iš dalies įsiterpiančios į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, taip pat dėl išskirtinių mero teisių per balsavimus taryboje.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/860?placement=

Todėl paskelbta, kad Vietos savivaldos, Savivaldybių tarybų rinkimų bei kituose įstatymuose nustatyta tiesioginių merų rinkimų tvarka, kuri taikyta 2015 ir 2019 m. vykusiuose savivaldos rinkimuose, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai. 

Pabrėžta, kad pagal galiojančias Konstitucijos nuostatas, visi savivaldybių tarybų nariai yra lygūs bei turi teisę pretenduoti į savivaldybių formuojamas institucijas, įskaitant ir į mero poziciją. Tuo metu įstatymai, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, numato iš kitų savivaldybės tarybos narių išskirtinį merų statusą vien todėl, kad jie išrinkti kitaip nei likusieji tarybų nariai.

Oficialus įsigaliojimas atidėtas

Pirmadienį KT priimtojo nutarimo oficialus paskelbimas Teisės aktų sistemoje, taigi, ir jo įsigaliojimas atidėtas iki dabartinių savivaldybių tarybų kadencijos pabaigos, t. y. iki 2023 m. gegužės 3 d., kad nebūtų sukelta teisinė sumaištis dėl šiuo metu dirbančių tiesiogiai išrinktųjų merų įgaliojimų.

Dainius Žalimas, KT pirmininkas, skelbdamas nutarimą, atskirai pabrėžė, kad pastarasis įsigaliojimo atidėjimas be kita ko reiškia ir tai, kad Teismas nekvestionuoja prieš dvejus metus tiesiogiai išrinktų merų teisių ir įgaliojimų. Tas klausimas nebus keliamas ir atskirose savivaldybėse dar iki 2023 m. pavasario surengiant pirmalaikius merų rinkimus. Kaip tik šiuo metu Radviliškio savivaldybėje yra renkamas meras vietoje Seimo nariu tapusio buvusio savivaldybės vadovo Antano Čepononio.

D. Žalimas taip pat pastebėjo, kad KT nekelia klausimų dėl pačių tiesioginių merų rinkimų galimybės. Tai esą politinio apsisprendimo klausimas.

„Tačiau norint tokius rinkimus įteisinti, pirmiausia būtina tinkamai pakeisti Konstitucijos 119 straipsnį, nustatantį savivaldybių tarybų statusą“, – sakė Teismo vadovas.

Jeigu Seimas per artimiausius maždaug pusantrų metų nesugebės susitarti dėl Konstitucijos pakoregavimo, 2023-ųjų ankstyvą pavasarį bus vėl, kaip ir anksčiau, renkamos tik savivaldybių tarybos, o pastarosios savo ruožtu išsirinks merus.

Jau žeria pasiūlymus keisti Konstituciją

Norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad už tai du kartus su ne mažesne nei trijų mėnesių pertrauka balsuotų daugiau kaip du trečdaliai Seimo narių, t. y. bent 94 parlamentarai.

Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau pirmadienį, iškart po KT sprendimo paviešinimo, paskelbė ketinanti inicijuoti Konstitucijos pataisas, kurios leistų ir toliau vykdyti tiesioginius merų rinkimus.

Tą patį paskelbė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras, laikinasis opozicinės Socialdemokratų partijos vadovas Mindaugas Sinkevičius.

Anot jo, tiesioginiai mero rinkimai „užtikrina ir savivaldybių veiklos tęstinumą, politinį stabilumą“.

„Tiesiogiai išrinktas meras yra tos teritorijos lyderis, savivaldybės veidas“, – pirmadienį tvirtino M. Sinkevičius.

Pasak politiko, KT sprendimas yra nekvestionuojamas ir jį reikia vykdyti, todėl pasisakė už Konstitucijos pakoregavimą ir tiesioginių merų rinkimų įtraukimą į ją.

Konservatoriai „iš principo ne prieš“

Seime šiuo metu dirba speciali iš įvairių parlamentinių frakcijų suformuota darbo grupė, kuri turi iki š. m. rugsėjo 10 d. peržiūrėti visas galiojančias rinkimų tvarkas ir pateikti galimus jų pakoregavimus. Kaip yra sakęs šios darbo grupės vadovas konservatorius Andrius Vyšniauskas, KT išvada bus itin svarbi sprendžiant dėl to, kokia tvarka ateityje Lietuvoje bus renkami merai. Bet ar pritarti galimoms Konstitucijos pataisoms dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo valdantieji konservatoriai žada diskutuoti ir apsispręsti vėliau šiemet.

„Iš principo neprieštaraujame tiesioginiams merų rinkimams, tik visuomet kėlėm klausimus dėl būtinybės juos tvarkingai konstituciškai įforminti“, – VŽ pirmadienį sakė A. Vyšniauskas.

„Todėl dabar laukia didelis darbas, tarp įvairių Seime atstovaujamų partijų susitarti dėl to, kaip reikėtų pakeisti ne tik Konstituciją, bet ir tam tikrus įstatymus. Tokio sutarimo reikėtų sąlyginai sparčiai – iki kitų metų pavasario, nes Konstitucijos pakeitimų procedūra yra gana ilga, užtrunka apie pusmetį, o jau kitų metų vasarą faktiškai prasidės 2023-ųjų savivaldos rinkimų politinė kampanija. Viską teisiškai reikėtų sutvarkyti iki jos“, – pridūrė politikas, kartu nepaneigęs galimybės, kad pakankamai plataus sutarimo dėl Konstitucijos pakeitimo gali ir nepavykti rasti.

Prezidento, premjerės ir Seimo vadovės komentarai

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tiesioginiai merų rinkimai yra svarbūs vietos savivaldai ir stiprina instituciją, todėl esant reikalui ragina galvoti ir apie galimą Konstitucijos keitimą.

„Prezidento nuomone, tiesioginiai merų rinkimai stiprina mero institucijos svarbą vietos savivaldos raidos kontekste, didina savivaldos rinkimų aktyvumą, merų veiklos stabilumą. Prezidento nuomone, rinkimų tvarka, kai merus išrenka savivaldybės tarybos valdančioji dauguma, viso to neužtikrina“, – teigiama prezidentūros išplatintame pranešime.

„Prezidentas kviečia Seimo narius, politines partijas, savivaldybių atstovus ir bendruomenes diskutuoti ir aktyviai siūlyti sprendimus, kaip užtikrinti, kad Lietuvos piliečių tiesioginė įtaka regionų politikai ir regionų valdymui augtų, reikalui esant, svarstant net apie atitinkamų Konstitucijos pataisų priėmimo galimybę“, – priduriama jame.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako palaikanti merų rinkimų tvarką ir kviečia ieškoti galimo teisinio sprendimo.

„Iš principo pačius tiesioginius merų rinkimus aš palaikau, bet jie neturėjo būti apibrėžti vienu sakiniu vietos savivaldos įstatyme. Kviečiu de?l meru? rinkimu? rasti toki? sprendima?, kuris atitiktu? Konstitucija? arba bu?tu? joje i?tvirtintas“, – komentare BNS teigė premjerė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažino, kad po priimtojo KT verdikto reikės diskutuoti dėl Konstitucijos pakeitimo.

„Gerbiu KT priimtą sprendimą. Įvertinus pastarųjų metų patirtį, visuomenės palaikymą, jis reiškia, kad parlamente teks svarstyti Konstitucijos keitimą. Naikinti tiesioginių merų rinkimus būtų akivaizdus ėjimas prieš visuomenės valią“, – feisbuke pirmadienį rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji tvirtina, kad šis KT sprendimas nebuvo netikėtas: „Tačiau ar tai reiškia, kad pati tiesioginių merų rinkimų idėja yra klaidinga? Nemanau. O tai, kad toks žingsnis buvo reikalingas, mes matome iš visuomenės reakcijų į tiesioginius merų rinkimus – juos palaiko net 80% žmonių, rinkimai ženkliai padidino žmonių aktyvumą. Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą.“

Ką sako Vilniaus ir Kauno merai?

Anot Remigijaus Šimašiaus, Vilniaus mero, KT išaiškinimas palieka dvi išeitis: „Grįžti prie to, kas buvo nepadaryta prieš septynerius metus ir įteisinti mero poziciją Konstitucijoje ir taip suteikti jam platesnes vykdomosios valdžios galias, kurios tradiciškai būdingos merams, arba grįžti prie situacijos iki 2015-ųjų rinkimų.“

„Kaip yra geriau – vertins Seimas. Bet, manau, žmonės irgi yra išsakę savo vertinimą ir matymą: žmonių į savivaldos rinkimus po tiesioginių merų rinkimų įteisinimo ateina daugiau, kaita merų mažesnė“, – sakė jis.

Kita vertus, Vilniaus meras teigė nesitikintis, kad Seimas lengvai apsispręs dėl reikiamų pataisų paliekant tiesioginius rinkimus nes Seime „yra labai daug politinės konjunktūros“.

Tuo metu Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tvirtino, kad „jeigu Lietuva vėl sugrįžtų prie senosios rinkimų tvarkos, tai būtų didelis žingsnis atgal“. Jis teigė, kad būtent dėl tiesioginių rinkimų ir apsisprendė kandidatuoti į mero pareigas prieš šešerius metus pirmai kadencijai.

„Miestui kaip niekad šioje vietoje reikėjo realiai dirbančio vadybininko, o ne daug kalbančio politiko. Vien žodžiais gero rezultato nepasieksi – reikia veiksmo“, — pranešime spaudai cituojamas V. Matijošaitis.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Pasiektas susitarimas: Turkija pritars Suomijos ir Švedijos narystei NATO 1

Antradienio vakarą buvo pasiektas susitarimas tarp Turkijos ir Švedijos bei Suomijos lyderių, turėsiantis...

Verslo aplinka
2022.06.28
Vokietija: žaliosios elektros lenktynės su dujomis ir atomu Premium

Vokietijoje nėra tiek saulėtų dienų kiek Pietų Europoje, tačiau vasarą saulės elektrinės lenkia dujomis...

Pramonė
2022.06.28
M. Draghi sako išgirdęs pirmininko patikinimą, kad V. Putinas nedalyvaus G20

Italijos premjeras Mario Draghi antradienį sakė, kad Indonezijos prezidentas, Didžiajam dvidešimtukui (G20)...

Verslo aplinka
2022.06.28
Verslų gelbėjimas valstybiniam investuotojui tampa vis brangesnis

Pagalbos verslui fondo komanditorius „Valstybės investicinis kapitalas“ išplatino 25 mln. Eur obligacijų...

Rinkos
2022.06.28
Ministerijos ir teisėsaugos institucijos gavo pranešimus apie sprogmenis 2

Antradienio popietę 13 ministerijų ir Vilniuje įsikūrusių teisėsaugos institucijų elektroniniu paštu gavo...

Verslo aplinka
2022.06.28
NKSC: kibernetinės atakos tęsiasi, bet jų mastas mažesnis

Kibernetinės atakos prieš Lietuvos valstybines institucijas, verslą antradienį tęsiasi, tačiau jų mastas kiek...

Verslo aplinka
2022.06.28
Nepaprastoji padėtis Lietuvoje pratęsta iki rugsėjo vidurio

Dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje Lietuvoje nepaprastoji padėtis pratęsta iki rugsėjo vidurio.

Verslo aplinka
2022.06.28
Padaugėjus užsikrėtimų ES šalys pratęsė COVID-19 pažymėjimų naudojimą

Europos Sąjungos šalys antradienį pritarė tam, kad būtų metams pratęstas ES skaitmeninių COVID pažymėjimų...

Verslo aplinka
2022.06.28
E. Macronas susilaikė nuo Rusijos įvardijimo teroristine valstybe 1

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė nevadinsiąs Rusijos „terorizmą remiančia...

Verslo aplinka
2022.06.28
B. Johnsono siekis perrašyti „Brexit“ taisykles įveikė pirmąją kliūtį

Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko Boriso Johnsono siekis atsikratyti kai kurių su Europos Sąjunga...

Verslo aplinka
2022.06.28
Teismas vėl atmetė 240 mln. Eur vertės Lietuvos ieškinį „Veolia“

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį dar kartą atmetė daugiau nei 240 mln. Eur vertės valstybės ieškinį...

Pramonė
2022.06.28
Finansinių sukčių padaryti nuostoliai pernai augo dukart, iki 10,2 mln. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei...

Rinkos
2022.06.28
G 7 šalys susitarė didinti karo kainą Rusijai, išreiškė tvirtą paramą Ukrainai

Pasibaigus tris dienas trukusiam aukščiausiojo lygio susitikimui, G 7 šalių vadovai susitarė nustatyti...

Verslo aplinka
2022.06.28
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį sumažėjo 3 punktais

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį buvo minus 11 ir, palyginti su geguže, sumažėjo 3 procentiniais...

Verslo aplinka
2022.06.28
„Moody's“: Rusija neįvykdė užsienio skolos įsipareigojimų

Reitingų agentūra „Moody's“ patvirtino, kad Rusija pirmą kartą per šimtmetį neįvykdė užsienio skolos...

Rinkos
2022.06.28
Seimas ėmėsi siūlymo dekriminalizuoti nedidelį kiekį kanapių 5

Seimas antradienį ėmėsi siūlymo už nedidelį kiekį kanapių taikyti nebe baudžiamąją, o administracinę...

Verslo aplinka
2022.06.28
Premjerė ir Seimo pirmininkė laisvalaikiu nebebus saugomos 1

Vyriausybės ir Seimo vadovės laisvalaikiu nebebus saugomos, jeigu jų sveikatai ir gyvybei nekils grėsmių.

Verslo aplinka
2022.06.28
Pirmadienį nustatyta 616 naujų COVID-19 atvejų 5

Lietuvoje pirmadienį nustatyta 616 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nefiksuota, rodo antradienį paskelbti...

Verslo aplinka
2022.06.28
A. Bilotaitė: nepaprastosios padėties vis dar reikia Premium 5

Rusijos ir Baltarusijos keliamos grėsmės yra išlikusios ir netgi kartais gerokai suintensyvėja, be to, niekur...

Verslo aplinka
2022.06.28
Prezidento patarėjas: neabejojame, kad iš NATO susitikimo parsivešime siektą rezultatą

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako neabejojantis, kad iš antradienį Madride vykstančio...

Verslo aplinka
2022.06.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku