Nepačiupinėjęs netikėk

Nors Europos Sąjungoje jau keletą metų veikia teisės aktai, reglamentuojantys tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patikrą, pastaraisiais metais kai kurios šalys nusprendė būti kur kas apdairesnės užsienio investicijų atžvilgiu ir įvedė griežtesnę jų patikrą. Tai ypač aktualu tapo šios sudėtingos geopolitinės situacijos metu. Tiesa, pripažįstama, kad tokia kontrolė gana sudėtingas procesas, kita vertus, vyriausybės, siekiančios neatsilikti nuo investicinių planų, turėtų ieškoti būdų, kuo pakeisti atmestus investuotojus.
Lietuvoje investuotojų patikrą atlieka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija. Jos nariai įvairių ministerijų, Lietuvos banko ir kitų institucijų atstovai. Komisijos sprendimai viešai neskelbiami.
2020 m. rugpjūtį įsigaliojo nauja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo redakcija. Ja buvo patobulinta anksčiau galiojusi investuotojų vertinimo tvarka ir įtvirtintos procedūros, skirtos europiniam lygmeniui vertinti. Taip pat praplėsta investuotojo sąvoka ir nustatyta, kad jais yra ir asmenys, vykdantys veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiame ūkio sektoriuje (t. y. energetikos, transporto, IT ir ryšių, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito bei karinės įrangos).
Tai, kaip aiškina teisininkai, reiškia, kad bus tikrinami visi asmenys, veikiantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiame ūkio sektoriuje, net ir neįgiję vertybinių popierių ar balsavimo teisių įmonėje, kuri veikia saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje.
Kartu su šiuo pakeitimu nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, kurios veikia apsaugos zonose (pvz., teritorija šalia viešojo geležinkelio infrastruktūros objektų), suteikiama teisė inicijuoti investuotojų patikrą. Tokie pakeitimai reiškia, kad investuotojo patikros gali sulaukti daugiau ūkio subjektų. Nemaža dalis minėto įstatymo pakeitimų yra nukreipti į IT ir svarbios informacijos apsaugos stiprinimą. Šiam tikslui pasiekti plečiamas asmenų, kurių sandoriai privalo būti patvirtinti komisijos sprendimu, sąrašas (įtraukiami ypatingos svarbos infrastruktūros valdytojai). Kiek anksčiau priimtas naujasis reglamentas dėl tiesioginių užsienio investicijų į ES tikrinimo sistemos nustatymo (reglamentas) įtvirtina teisinį mechanizmą, kuriuo remdamosi valstybės narės privalės informuoti viena kitą apie jų teritorijoje atliekamas tiesiogines trečiųjų šalių investicijas.
Ryškiausia pastarojo meto istorija Lietuvoje tapo Jungtinės Karalystės mokėjimų bendrovės Revolut pakartotinės patikros atvejis. Jos prireikė, kai kilo skandalas dėl galimų Revolut ir Rusijos dujų monopolininkės Gazprom ryšių. 2019 m. Seimas paragino atlikti šio investuotojo pakartotinę patikrą.
Atsižvelgiant į tai, kad Revolut ir toliau veikia šalyje, manytina, kad vertinimo komisija neaptiko grėsmių nacionaliniam saugumui, 2020 m. rugpjūtį VŽ komentavo Robertas Grabys, advokatų kontoros Cobalt asocijuotas teisininkas.
Sudėtinga dabartinė geopolitinė situacija, ypač karas Ukrainoje ir agresyvi Rusijos politika bei retorika Vakarų atžvilgiu, įpareigoja būti ypač budrius užsienio investuotojų atžvilgiu. Kai kurios ES šalys to ėmėsi anksčiau.
Pavyzdžiui, Čekija savo pirmąją TUI tvarką įvedė 2021 m. gegužę. Kaip aiškino Pramonės ir prekybos ministerijos atstovai, šalis pasimokė iš savo patirties, kai neturėjo jokių priemonių, kurias galėjo panaudoti prieš toksiškus investuotojus. Tai paskatino priimti politinį sprendimą įvesti investicijų į įmones, veikiančias ypatingos svarbos nacionalinės infrastruktūros, gynybos įrangos ir dvejopo naudojimo prekių srityse, patikrą, rašo Politico. Kitose srityse veikiančios bendrovės dabar taip pat gali aktyviai siekti, kad vyriausybė įvertintų investuotojus, kurių akcijų paketas viršija tam tikrą procentinę dalį.
Tiesa, potencialių investuotojų tyrimas ilgai užtrunka, dar daugiau laiko užima, kai potencialūs investuotojai, kurie žino, kad gali būti užblokuoti, slepia savo tapatybę po nuosavybės sluoksniais. Pamokomą istoriją, nutikusią Italijoje, pasakoja Politico. 2018 m. Honkonge įsikūrusi bendrovė Mars įsigijo 75% Alpi Aviation dvejopos paskirties Italijos dronų gamintojos, tiekiančios produkciją Italijos ginkluotosioms pajėgoms, akcijų paketą, už kurį sumokėjo net 90 kartų didesnę sumą nei akcijų paketo vertė. Kadangi Mars atrodė tiesiog komercinė įmonė, Italijos vyriausybė nesikišo. Tačiau šalies finansų policijai, Guardia di Finanza, atidžiau išnagrinėjus investicijas, paaiškėjo, kad Mars galiausiai kontroliuoja Kinijos valstybinė įmonė, kuri, norėdama nuslėpti savo tapatybę, naudojosi ne mažiau kaip septyniais nuosavybės lygiais ir 17 skirtingų subjektų.
Tuometis šalies ministras pirmininkas Mario Draghi greitai privertė Alpi išsiskirti su Mars, nes vyriausybė, jei būtų žinojusi apie įmonės savininką, būtų neleidusi perimti įmonės pagal Italijos TUI taisykles. Tačiau iki įsikišimo Alpi savininkai kinai jau seniai turėjo prieigą prie jos technologijų.
Tokie atvejai pagaliau paskatino Italiją ir kitas Europos šalis labiau sustiprinti TUI patikrą. Tiesą sakant, daugelis iš jų taip tvirtai tikėjo globalizacija, kad beveik nevykdė stebėsenos. Pavyzdžiui, vos prieš kelerius metus Kinijos įmonės nusipirko tris pažangiausias Švedijos puslaidininkių įmones, nesusidūrusios su jokia patikra, nes paprasčiausiai nebuvo teisės aktų, kurie to reikalautų.
Tačiau valstybės, dabar siekiančios apsaugoti jautrias įmones ir tobulindamos TUI patikrą, susiduria su savotišku paradoksu. Sistema, kuri į TUI patikrą įtraukia per daug bendrovių rūšių, gali lengvai tapti neveiksminga ir sudaryti sąlygas blogiems veikėjams pasislėpti, nes ištekliai nukreipiami į mažos rizikos paraiškų tvarkymą, Politico sakė advokatų kontoros Weil, Gotshal & Manges atstovė Jenine Hulsmann. Pasak jos, Jungtinės Karalystės vyriausybė naudoja brangius išteklius investicijoms, kurios nekelia jokios žalos, o savo tapatybę paslėpti mokančių bendrovių investicijoms neskiriama pakankamai dėmesio.
Beje, saugantis nuo nepatikimų užsienio investuotojų, gali kilti klausimas kas pakeis išbrokuotus investuotojus? Šį galvosūkį dar aštuntojo dešimtmečio pabaigoje sėkmingai išsprendė Vokietijos vyriausybė. Tada Irano vyriausybė norėjo nusipirkti didelį Vokietijos Daimler-Benz akcijų paketą. Tačiau, vėliau tuometis kancleris Helmutas Schmidtas paaiškino: Man atrodė netinkama, kad Vokietijos pramonės perlas, kuriuo buvo Daimler-Benz, atsidurtų Irano rankose. Pagalvojau, kad tam reikia užkirsti kelią. Todėl jis paprašė Deutsche Bank nupirkti akcijų paketą: Aš pasakiau tai patriotinis interesas, kad jūs nupirktumėte šį akcijų paketą. Galbūt jums teks išlaikyti akcijų paketą daugelį metų... bet jūs turite tai padaryti. Ir kadangi jie buvo geri patriotai, jie taip ir padarė.
Dabartiniai Europos politiniai lyderiai, ko gero, sunkiai galėtų įvykdyti panašius prašymus, tačiau bandyti reikia. Jei įmonė yra pakankamai jautri, kad būtų užblokuotas investuotojas, ji taip pat yra pakankamai jautri, kad būtų išsaugota, teigia Politico.
VŽ nuomone, TUI ir jų pritraukimas į šalį yra kiekvienos vyriausybės siekiamybė. Juk investicijos į ekonomiką tarsi papildomi degalai, spartinantys jos vystymąsi. Kartu tai ir galimi spąstai, galintys pakirsti šalies saugumą vienoje ar kitoje strategiškai svarbioje srityje. Todėl, užtikrinant ir Lietuvos, ir visos ES ekonomikos saugumą, už (ne)saugias investicijas atsakantys valstybės tarnautojai turėtų neprarasti budrumo, laiku atlikti sudėtingus tyrimus, dalintis informacija su kitomis Bendrijos valstybėmis apie ateinančias (ar ketinančias ateiti) investicijas iš trečiųjų šalių ir kt. Ir dar vienas, nors ir nelengvas, galbūt ne visoms vyriausybėms įkandamas uždavinys nuspręsti, kuo pakeisti užblokuotus investuotojus, arba būti pasirengusioms užimti įtartino ir atmesto investuotojo vietą.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti