Nepačiupinėjęs netikėk

    Publikuota: 2023-01-25 05:50
    Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
    svg svg
    Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
    „Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

    Nors Europos Sąjungoje jau keletą metų veikia teisės aktai, reglamentuojantys tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patikrą, pastaraisiais metais kai kurios šalys nusprendė būti kur kas apdairesnės užsienio investicijų atžvilgiu ir įvedė griežtesnę jų patikrą. Tai ypač aktualu tapo šios sudėtingos geopolitinės situacijos metu. Tiesa, pripažįstama, kad tokia kontrolė – gana sudėtingas procesas, kita vertus, vyriausybės, siekiančios neatsilikti nuo investicinių planų, turėtų ieškoti būdų, kuo pakeisti atmestus investuotojus.

    Lietuvoje investuotojų patikrą atlieka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija. Jos nariai – įvairių ministerijų, Lietuvos banko ir kitų institucijų atstovai. Komisijos sprendimai viešai neskelbiami.

    2020 m. rugpjūtį įsigaliojo nauja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo redakcija. Ja buvo patobulinta anksčiau galiojusi investuotojų vertinimo tvarka ir įtvirtintos procedūros, skirtos europiniam lygmeniui vertinti. Taip pat praplėsta investuotojo sąvoka ir nustatyta, kad jais yra ir asmenys, vykdantys veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiame ūkio sektoriuje (t. y. energetikos, transporto, IT ir ryšių, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito bei karinės įrangos).

    Tai, kaip aiškina teisininkai, reiškia, kad bus tikrinami visi asmenys, veikiantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiame ūkio sektoriuje, net ir neįgiję vertybinių popierių ar balsavimo teisių įmonėje, kuri veikia saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje.

    Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













    Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



     

    Kartu su šiuo pakeitimu nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, kurios veikia apsaugos zonose (pvz., teritorija šalia viešojo geležinkelio infrastruktūros objektų), suteikiama teisė inicijuoti investuotojų patikrą. Tokie pakeitimai reiškia, kad investuotojo patikros gali sulaukti daugiau ūkio subjektų. Nemaža dalis minėto įstatymo pakeitimų yra nukreipti į IT ir svarbios informacijos apsaugos stiprinimą. Šiam tikslui pasiekti plečiamas asmenų, kurių sandoriai privalo būti patvirtinti komisijos sprendimu, sąrašas (įtraukiami ypatingos svarbos infrastruktūros valdytojai). Kiek anksčiau priimtas naujasis reglamentas dėl tiesioginių užsienio investicijų į ES tikrinimo sistemos nustatymo (reglamentas) įtvirtina teisinį mechanizmą, kuriuo remdamosi valstybės narės privalės informuoti viena kitą apie jų teritorijoje atliekamas tiesiogines trečiųjų šalių investicijas.

    Ryškiausia pastarojo meto istorija Lietuvoje tapo Jungtinės Karalystės mokėjimų bendrovės „Revolut“ pakartotinės patikros atvejis. Jos prireikė, kai kilo skandalas dėl galimų „Revolut“ ir Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ ryšių. 2019 m. Seimas paragino atlikti šio investuotojo pakartotinę patikrą.

    „Atsižvelgiant į tai, kad „Revolut“ ir toliau veikia šalyje, manytina, kad vertinimo komisija neaptiko grėsmių nacionaliniam saugumui“, – 2020 m. rugpjūtį VŽ komentavo Robertas Grabys, advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuotas teisininkas.

    Sudėtinga dabartinė geopolitinė situacija, ypač – karas Ukrainoje ir agresyvi Rusijos politika bei retorika Vakarų atžvilgiu, įpareigoja būti ypač budrius užsienio investuotojų atžvilgiu. Kai kurios ES šalys to ėmėsi anksčiau.

    Pavyzdžiui, Čekija savo pirmąją TUI tvarką įvedė 2021 m. gegužę. Kaip aiškino Pramonės ir prekybos ministerijos atstovai, šalis pasimokė iš savo patirties, kai neturėjo jokių priemonių, kurias galėjo panaudoti prieš toksiškus investuotojus. „Tai paskatino priimti politinį sprendimą įvesti investicijų į įmones, veikiančias ypatingos svarbos nacionalinės infrastruktūros, gynybos įrangos ir dvejopo naudojimo prekių srityse, patikrą“, – rašo „Politico“. Kitose srityse veikiančios bendrovės dabar taip pat gali aktyviai siekti, kad vyriausybė įvertintų investuotojus, kurių akcijų paketas viršija tam tikrą procentinę dalį.

    Tiesa, potencialių investuotojų tyrimas ilgai užtrunka, dar daugiau laiko užima, kai potencialūs investuotojai, kurie žino, kad gali būti užblokuoti, slepia savo tapatybę po nuosavybės sluoksniais. Pamokomą istoriją, nutikusią Italijoje, pasakoja „Politico“. 2018 m. Honkonge įsikūrusi bendrovė „Mars“ įsigijo 75% „Alpi Aviation“ – dvejopos paskirties Italijos dronų gamintojos, tiekiančios produkciją Italijos ginkluotosioms pajėgoms, – akcijų paketą, už kurį sumokėjo net 90 kartų didesnę sumą nei akcijų paketo vertė. Kadangi „Mars“ atrodė tiesiog komercinė įmonė, Italijos vyriausybė nesikišo. Tačiau šalies finansų policijai, Guardia di Finanza, atidžiau išnagrinėjus investicijas, paaiškėjo, kad „Mars“ galiausiai kontroliuoja Kinijos valstybinė įmonė, kuri, norėdama nuslėpti savo tapatybę, naudojosi ne mažiau kaip septyniais nuosavybės lygiais ir 17 skirtingų subjektų.

    Tuometis šalies ministras pirmininkas Mario Draghi greitai privertė „Alpi“ išsiskirti su „Mars“, nes vyriausybė, jei būtų žinojusi apie įmonės savininką, būtų neleidusi perimti įmonės pagal Italijos TUI taisykles. Tačiau iki įsikišimo „Alpi“ savininkai kinai jau seniai turėjo prieigą prie jos technologijų.

    Tokie atvejai pagaliau paskatino Italiją ir kitas Europos šalis labiau sustiprinti TUI patikrą. Tiesą sakant, daugelis iš jų taip tvirtai tikėjo globalizacija, kad beveik nevykdė stebėsenos. Pavyzdžiui, vos prieš kelerius metus Kinijos įmonės nusipirko tris pažangiausias Švedijos puslaidininkių įmones, nesusidūrusios su jokia patikra, nes paprasčiausiai nebuvo teisės aktų, kurie to reikalautų.

    Tačiau valstybės, dabar siekiančios apsaugoti jautrias įmones ir tobulindamos TUI patikrą, susiduria su savotišku paradoksu. „Sistema, kuri į TUI patikrą įtraukia per daug bendrovių rūšių, gali lengvai tapti neveiksminga ir sudaryti sąlygas „blogiems veikėjams“ pasislėpti, nes ištekliai nukreipiami į mažos rizikos paraiškų tvarkymą“, – „Politico“ sakė advokatų kontoros „Weil, Gotshal & Manges“ atstovė Jenine Hulsmann. Pasak jos, Jungtinės Karalystės vyriausybė naudoja brangius išteklius investicijoms, kurios nekelia jokios žalos, o savo tapatybę paslėpti mokančių bendrovių investicijoms neskiriama pakankamai dėmesio.

    Beje, saugantis nuo nepatikimų užsienio investuotojų, gali kilti klausimas – kas pakeis „išbrokuotus“ investuotojus? Šį galvosūkį dar aštuntojo dešimtmečio pabaigoje sėkmingai išsprendė Vokietijos vyriausybė. Tada Irano vyriausybė norėjo nusipirkti didelį Vokietijos „Daimler-Benz“ akcijų paketą. Tačiau, vėliau tuometis kancleris Helmutas Schmidtas paaiškino: „Man atrodė netinkama, kad Vokietijos pramonės perlas, kuriuo buvo „Daimler-Benz“, atsidurtų Irano rankose. Pagalvojau, kad tam reikia užkirsti kelią.“ Todėl jis paprašė „Deutsche Bank“ nupirkti akcijų paketą: „Aš pasakiau – tai patriotinis interesas, kad jūs nupirktumėte šį akcijų paketą. Galbūt jums teks išlaikyti akcijų paketą daugelį metų... bet jūs turite tai padaryti. Ir kadangi jie buvo geri patriotai, jie taip ir padarė“.

    Dabartiniai Europos politiniai lyderiai, ko gero, sunkiai galėtų įvykdyti panašius prašymus, tačiau bandyti reikia. Jei įmonė yra pakankamai jautri, kad būtų užblokuotas investuotojas, ji taip pat yra pakankamai jautri, kad būtų išsaugota, teigia „Politico“.  

    VŽ nuomone, TUI ir jų pritraukimas į šalį yra kiekvienos vyriausybės siekiamybė. Juk investicijos į ekonomiką – tarsi papildomi „degalai“, spartinantys jos vystymąsi. Kartu tai ir galimi spąstai, galintys pakirsti šalies saugumą vienoje ar kitoje strategiškai svarbioje srityje. Todėl, užtikrinant ir Lietuvos, ir visos ES ekonomikos saugumą, už (ne)saugias investicijas atsakantys valstybės tarnautojai turėtų neprarasti budrumo, laiku atlikti sudėtingus tyrimus, dalintis informacija su kitomis Bendrijos valstybėmis apie ateinančias (ar ketinančias ateiti) investicijas iš trečiųjų šalių ir kt. Ir dar vienas, nors ir nelengvas, galbūt ne visoms vyriausybėms įkandamas uždavinys – nuspręsti, kuo pakeisti užblokuotus investuotojus, arba būti pasirengusioms užimti įtartino ir atmesto investuotojo vietą.

     

    REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

    Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

    Rašyti komentarą 0
    Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

    Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

    Recesija – ant slenksčio. Ar liks anapus durų?

    Ar galima šiandien nuspėti, kur link pasuks ant recesijos slenksčio esanti ekonomika? Pasaulines rinkas...

    Nuomonės
    2023.01.27
    R. Skyrienė. Belaukiant mokesčių reformos: šioks toks stebuklas būtų visai ne pro šalį

    Stebint šiomis dienomis kiek nedrąsiai prasidedančią diskusiją apie būsimą mokesčių reformą mintyse nejučia...

    Nuomonės
    2023.01.26
    Ar visada pamatuotas Konkurencijos tarybos vėzdas

    Konkurencijos taryba (KT) 2022-uosius palydėjo su trenksmu: nustačiusi, kad Lietuvos vaistinių asociacija ir...

    Nuomonės
    2023.01.26
    Nepačiupinėjęs netikėk

    Nors Europos Sąjungoje jau keletą metų veikia teisės aktai, reglamentuojantys tiesioginių užsienio...

    Nuomonės
    2023.01.25
    M. Juonys. Kodėl tiek daug triukšmo dėl Konkurencijos tarybos sprendimų „asociacijų“ tyrimuose? 6

    Pastaruoju metu žiniasklaidoje aptarinėjami du Konkurencijos tarybos gruodžio mėnesio nutarimai. Vienu...

    Nuomonės
    2023.01.24
    Nesukčiauti – pigiau

    Šių metų pradžioje viešuosiuose pirkimuose įsigaliojusi naujovė gali brangokai kainuoti jų dalyviams, jei bus...

    Nuomonės
    2023.01.24
    J. Akelis. Didesnis finansinis skaidrumas – pigesnis kapitalas, mažesnė elektros kaina

    Apie 11 trilijonų Eur. Maždaug tokio dydžio dabar yra listinguojamų vietinių Europos Sąjungos bendrovių...

    Nuomonės
    2023.01.23
    Ukraina – dėl tankų delsiantiems Vakarams: „Galvokit greičiau“

    Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį susirinkę Ukrainos rėmėjai nusprendė skirti...

    Nuomonės
    2023.01.23
    N. Roubini. Daugiau karo – didesnė infliacija

    Visus 2022 metus infliacija sparčiai augo tiek pažangios ekonomikos, tiek besiformuojančios rinkos šalyse.

    Nuomonės
    2023.01.21
    V. Juzikis. Kas laukia komercinio nekilnojamojo turto rinkos kylant palūkanoms?

    SEB banko rudenį atliktas kasmetinis didžiausių šalies įmonių finansų vadovų nuomonės ir lūkesčių tyrimas...

    Nuomonės
    2023.01.20
    Kol vieni remia, kiti kemšasi kišenes 4

    Artėjant dešimtajam sankcijų paketui, kuris turėtų dar labiau užveržti apynasrį agresyviai Rusijai,...

    Nuomonės
    2023.01.20
    Rasti darbuotojų: progas švaisto ir darbdaviai, ir valstybė 2

    Darbdaviai vis ieško darbuotojų, o šie vis dairosi, kur įsidarbinti, bet galiausiai sukirsti rankomis...

    Nuomonės
    2023.01.19
    B. Miežutavičius. Gėlas vanduo: potencialo kol kas neišnaudojame 2

    Tolimojoje Islandijoje bet kuriam turistui, bet kuriame viešbutyje bene penkiomis kalbomis paryškintomis...

    Nuomonės
    2023.01.18
    Išsilaikę iššūkių skersvėjuose

    Didelė dalis Lietuvos įmonių 2022 m. finišo liniją kirto būdamos gana neblogos „sportinės formos“: susitraukė...

    Nuomonės
    2023.01.18
    E. Burgis. Karas sandorių rinkos 2022-iaisias neišbalansavo, nors baimių buvo

    Metams pasibaigus tradiciškai skaičiuojame viščiukus. Apžvelkime, kas įdomaus pernai nutiko sandorių rinkoje.

    Nuomonės
    2023.01.17
    Malonūs žiemos siurprizai 29

    Bliūkšta būgštavimai, kad atėjus šaltajam metų sezonui ir verslą, ir gyventojus prislėgs beveik nepakeliama...

    Nuomonės
    2023.01.17
    Kiek laukti ir kada jau „laikas“? 4

    Vis stiprėja abejonės dėl šios kadencijos valdžios ryžto įvykdyti savo programoje užsibrėžtą mokesčių...

    Nuomonės
    2023.01.16
    D. Acemoglu. Tikrų socialinių tinklų pabaiga

    Milijardai žmonių visame pasaulyje negali atsitraukti nuo savo mobiliųjų telefonų, tačiau jų vartojama...

    Nuomonės
    2023.01.15
    J. M. Hansenas. Kokia yra K. McCarthy kaina?

    Pastarąsias dienas amerikiečiai ir visas pasaulis negalėjo atplėšti akių nuo spektaklio, kuriame JAV Atstovų...

    Nuomonės
    2023.01.14
    E. Leontjeva. O dabar, įmonės, sudurkite kaštų galą su kainų galu 27

    Plintantis „godumo infliacijos“ diskursas ne tik verčia kaltę dėl kylančių kainų verslininkams. Raginimas...

    Nuomonės
    2023.01.13

    Verslo žinių pasiūlymai