Malonūs žiemos siurprizai
Ši žiema Europoje išties keistoka. Tiesa, kai kuriose valstybėse pasitaikė didesnio šaltuko lydimų pūgų, tačiau truko jos keletą dienų, na – galbūt savaitę. Užtat ten, kur įprastai gruodį ar sausio pradžioje nuo šalčio tvoros pokši, stebino neįprasta temperatūra: ne tik teigiama, bet net ir užkopusi po keliolika laipsnių aukščiau nulio.
Gana keista žiema įžiebė šiek tiek optimizmo brangstančių energijos išteklių išsigandusiems vartotojams. Ir, ne mažiau svarbu, palaidojo Putino bei jo agresyvaus karinio ir propagandistų klano viltis „sušaldyti Europą“ – tokius grasinimus rusai laidė, kai Vakarai vis pildė sankcijų paketus, įrašydami ten naftą ir dujas. Esą, ateis žiema ir vėl visi siurbs iš rusiškų vamzdžių. Kremliaus planai „neišdegė“.
Negana to, nuo benzino kolonėle vadinamos šalies vienas po kito nusisuko buvę jos energijos išteklių pirkėjai, suskubę apsirūpinti dujomis ir nafta iš alternatyvių šaltinių. Taip nutraukiami priklausomybės nuo šalies agresorės, mėgusios išnaudoti savo energetinę „galią“ politinio šantažo tikslais, saitai.
Temperatūrai visoje Europoje viršijant rekordus energijos kainos krenta: gamtinių dujų kaina pagrindiniame žemyno mazge nukrito iki lygio, kuris pastarąjį kartą buvo stebimas prieš karą Ukrainoje.
Šiltas ruduo atidėjo šildymo sezoną, todėl dujų saugyklos buvo pripildytos iki kraštų. Dabartinė šiluma leido jas vėl papildyti – stulbinamas, neįtikimas posūkis žiemos viduryje. Kaip rašo britų leidinys „The Economist“, apskritai Europa iš saugyklų išsiurbė perpus mažiau dujų nei per pastarąsias dvi žiemas.
Gera žinia skrieja ir iš sinoptikų – prognozuojama, kad žiemos pabaiga bus švelni.
Geri orai – ne vienintelė džiugesio priežastis. Dujų pasiūla didėja, nes pradeda veikti nauji suskystintų gamtinių dujų terminalai. Galima paminėti Vokietijos pavyzdį – šalis, regis, nemačiusi savo ateities be rusiškų dujų ir įsivėlusi į „Nord Stream“ avantiūras, suskubo įsirengti suskystintųjų dujų terminalą ir sėkmingai su šiuo uždaviniu susidorojo.
Drėgnas ruduo ir vėjuota žiema padėjo išjudinti hidroelektrinių ir vėjo generatorių veiklą. Prancūzijos atominės elektrinės, sustabdytos dėl techninės priežiūros, pamažu grįžta į tinklą.
„Visi veiksniai, dėl kurių kilo 2022 m. energetikos krizė, atsipalaiduoja vienu metu“, – sako Lionas Hirthas iš Berlyno Hertie mokyklos. Elektros energijos kainos Europoje nukrito iki lygio, kuris pastarąjį kartą buvo stebėtas prieš vasarą.
Tai suteikia žemynui ekonominį postūmį. Nuotaikų rodikliai kyla jau du mėnesius iš eilės. Priešingai nei niūrios pranašystės, Vokietijos pramonės gamyba ir toliau išlieka stabili. Nedarbas visoje Europoje išlieka žemiausias, o įmonės nebekalba apie darbuotojų skaičiaus mažinimą – jos planuoja samdyti dar daugiau darbuotojų.
„Prognozuotojai didina augimo prognozes. Bankas „Goldman Sachs“ nebemano, kad euro zona 2023 m. pateks į recesiją. Kaip viduramžių laikais, dėl oro sąlygų pasikeitimo keičiasi Europos ekonominė padėtis“, – rašo britų leidinys.
Tačiau, „The Economist“ nuomone, dar per anksti skelbti energetikos krizės pabaigą. Pirmiausia, kainos tebėra gerokai didesnės nei įprastai. Bendrosios energijos kainos yra maždaug dvigubai didesnės nei 2021 m. viduryje. Tos pačios dujos, kurios šiomis dienomis kainuoja apie 75 Eur už megavatvalandę, prieš COVID-19 buvo parduodamos už 10 Eur. Kad jos toliau mažės, kol kas mažai tikėtina. Nes prognozuojama, kad padidės dujų paklausa pramonėje. Be to, dujomis kūrenamos elektrinės gali pradėti keisti anglimis kūrenamas elektrines.
Nors dujų saugyklos Europoje pripildytos, Tarptautinės energetikos agentūros nuomone, Senajam žemynui reikia pagalvoti jau apie kitų metų žiemą. Dujų paklausa didėja Azijoje, ypač tai bus apčiuopiama Kinijos ekonomikai grįžtant į normalią būseną. Konsultacinės bendrovės „Timera Energy“ duomenimis, dujų rinka vis dar veikia ties tiekimo pajėgumų riba, todėl galimi staigūs kainų pokyčiai.
VŽ nuomone, žvelgiant į dabartinę situaciją yra vietos optimizmui. Dėl keistų šiltų (vietomis – karštų) orų Europa dabar turi atokvėpį. Ekspertai mano, kad šalių vadovai galėtų pasinaudoti galimybe persvarstyti daugybę vasarą įvestų paramos schemų, kurių daugelis yra brangios, neveiksmingos ir netikslingos. Būtų išmintinga, jei jie sutelktų lėšas pažeidžiamiems asmenims ir susietų jas su ekologiškomis investicijomis, nes kova su klimato kaita taps dar aštresnė, kai energetikos krizė atslūgs.
